TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Norite išlikti - gimdykite vaikus

2013 08 08 6:00
Kašubai neišsaugojo net savo tautinių drabužių. Juos reikėjo atkurti. Palmyros Krupenkaitės nuotraukos

Norite išlikti - mažiau skųskitės, o gimdykite ir auginkite vaikus. Būtent taip daro net tautinės mažumos statuso neturintys šiaurinėje Lenkijoje gyvenantys kašubai. Ir būtent iš jų daug ko galėtų pasimokyti Lenkijos lietuviai.

Kiekvienoje kašubų šeimoje auga bent trys vaikai, bet yra šeimų, turinčių ir 5-6 atžalas, todėl kai džiaugiamasi, kad Lenkijos Pamario regione (arba Pomeranijoje) gyventojų ne mažėja, o daugėja, pripažįstama, jog taip yra tik kašubų dėka. Ši nedidelė tauta, kalbanti apie atgimimą, o ne išnykimą, pasiekė, kad jos vaikai mokyklose būtų mokomi kašubų kalbos, leidžia ja savo laikraštį ir knygas, įkūrė filharmoniją, stato teatrą, turi savo radiją ir nepamiršta, jog norint visą tai išlaikyti reikia tų, kuriems visa tai būtų reikalinga.

Vokiškieji slavai

Kašubai - tai dabartinės Lenkijos šiaurėje gyvenantys vakarų slavai. Jie pirmieji šioje Europos dalyje priėmė krikščionybę ir įkūrė valstybę, kurią netrukus prisijungė Teutonų ordinas. Kai XIX amžiuje Europoje prasidėjo tautų atgimimas, atsibudo ir kašubai, bajorijos neturėję turtingi valstiečiai, kurie ėmė šlietis prie lenkų. Tuo metu Sankt Peterburgo mokslininkai parašė knygą "Paskutinis slavas Baltijos pakrantėje", kurioje teigė, kad po 20-30 metų nebeliks nė vieno kašubo. Tačiau taip neatsitiko, priešingai - kašubai ėmė puoselėti savo identitetą, kurti savo organizacijas. Prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, visi jie savaime tapo Vokietijos piliečiais ir iš jų imta daryti vokiečius. Kašubai privalėjo tarnauti Vokietijos kariuomenėje. Tai jiems atsirūgo komunizmo laikais, o bene garsiausiam dabarties kašubui Donaldui Tuskui - tuomet, kai jis sugalvojo tapti Lenkijos prezidentu. Paaiškėjus, kad jo senelis tarnavo nacių kariuomenėje, lenkai daugiau balsų atidavė jo konkurentui Lechui Kaczynskiui.

Kai baigėsi karas, Gdankas ir Vakarų Pomeranija atiteko Lenkijai, o Lenkija - komunistams. 6000-8000 kašubų buvo ištremta į Sibirą, o nacių kariuomenėje tarnavę vyrai tapo karo belaisviais. Kašubų vaikų nepriimdavo į jūreivystės mokyklą, siųsdavo dirbti į kasyklas. Nors 40 proc. Gdansko laivų statyklos darbuotojų buvo kašubai, jie negalėjo eiti vadovaujamų pareigų. Užtat kartu su statyklos darbininkais jie kovojo prieš komunizmą, o 1987-aisiais trečią kartą atvykęs į Lenkiją popiežius Jonas Paulius II ragino kašubus išsaugoti savo kalbą ir kultūrą.

Tačiau tautos atgimimas prasidėjo tik žlugus komunizmui. 1990 metais kašubai pirmą kartą dalyvavo rinkimuose į savivaldybes, o 1999-aisiais pirmąsyk daugiau nei po 700 metų vėl atsirado kašubų administracinis vienetas - Pomeranijos vaivadija. 2005 metais kašubų kalba gavo regioninės kalbos statusą, kurio Lenkijoje neturi jokia kita kalba.

Veiherove įsikūrusio Kašubų muziejaus direktorius Tomaszas Fopke rodo kašubų muzikos instrumentą.

Mokyklos - atgimimo židinys

Komunizmo laikais kašubų vaikai mokyklose buvo verčiami kalbėti lenkiškai. Jei mokytojas juos išgirsdavo vienas kitam sakant ką nors gimtąja kalba, abu gaudavo po niuksą. Kad vaikai nebūtų skriaudžiami, tėvai ėmė kalbėti lenkiškai ir namie. Taip užaugo karta, nemokanti gimtosios kalbos. Dabar jau 228 tūkst. žmonių vadina save kašubais, jie dominuoja Pamario regiono administracijoje, 22 šios nedidelės tautos atstovai yra Lenkijos Seimo nariai, ten patekę ne kaip nacionalinės mažumos atstovai, o tiesiog laimėję rinkimus.

Nuo 1990 metų kašubų kalba vėl skamba mokyklose. Tėvams pateikus prašymą, jų vaikai gali mokytis gimtosios kalbos tris kartus per savaitę. Nors iš pradžių vaikai skundėsi, kad jiems - tai papildomas krūvis, tėvai nenusileido. Šiandien kašubų kalbos jau mokosi 16 tūkst. vaikų, kurie parėję namo jos moko ir tėvus. Kašubų dominuojamos gminos (valsčiai) suinteresuotos tokias mokyklas išlaikyti, tačiau kad išliktų, jose turi būti mokinių. "Bus vaikų, bus ir pinigų", - sako kašubai ir gimdo vaikus, nes tik taip gali gauti dotacijų iš valstybės ir išlikti kaip bendruomenė.

Kašubai patys rūpinasi vadovėliais, nelaukia, kol tuo pasirūpins Lenkijos švietimo ministerija. Jie patys suranda, kas juos parengtų, nes sumokėti autoriams yra įsipareigojusi valstybė. Švietimo ministerija sumoka už 2000 egzempliorių tiražą, ir šie vadovėliai išdalijami nemokami. Tačiau tiek neužtenka, todėl kašubai užsako daugiau ir juos parduoda, nes tėvai perka vadovėlius savo vaikams. "Tai ne tik kalbos, tai tapatybės palaikymas", - teigia Pamario kašubų susivienijimo pirmininkas Lukaszas Grzędzickis. Vienam vadovėliui kašubų kalba išleisti reikia 46 zlotų, o vienam lietuviškam - 200 zlotų. Taip yra todėl, kad lietuviškose mokyklose vaikų vis mažėja, ir per pastarąjį gyventojų surašymą 2011 metais save lietuviais Lenkijoje pavadino tik 7376 žmonės.

Ir kašubai, ir lenkai

Dabar Lenkijoje gyvena 38,5 mln. žmonių, iš jų - tik 228 tūkst. kašubų. Nors skelbiama, kad Pamario vaivadijos gminose galima kalbėti ir kašubų kalba, ji labiau pagalbinė negu pagrindinė. Galima pase vardą ir pavardę įrašyti kašubų kalba, tačiau mažai kas tai daro, nes žino, kad valdiškose įstaigose kils problemų. Nors kašubų gyvenamosiose vietose jų kalba galima rašyti ir gatvių pavadinimus, tokių užrašų neteko matyti, nors Pamario kašubų susivienijimo pirmininkas L.Grzędzickis sakė, kad taip daroma jau 12 gminų, iki metų pabaigos jų bus 16, ir net pajuokavo, jog "tik laiko klausimas, kada tokių lentelių atsiras Gdanske", nes jos, skirtingai nei su vokiškais ar lietuviškais užrašais, nėra nuniokojamos, mat vietos bendruomenė neprieštarauja jų atsiradimui. Kašubų radijo įkūrėjas ir vadovas Arturas Jablonskis, kuris yra yra ir Pamario kašubų sąjungos pirmininkas, kalbėjo kiek kitaip. "Kai kašubai šoka, dainuoja ir puoselėja tautodailę - gerai, o į dvikalbius gatvių pavadinimus žvelgiama kontroversiškai. Nors įstatymas daug ką leidžia, tikrovėje ne viskas taip gražu. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip mokėsime pasinaudoti tuo įstatymu", - sakė A.Jablonskis.

Kašubų pažiūros labiau socialdemokratinės, nes Aleksanderui Kwasniewskiui tapus prezidentu prasidėjo tautos atgimimas. Tie, kurie nori daryti politinę karjerą, palaiko Piliečių platformą ir D.Tuską, nors vieną kitą kašubą galima sutikti ir Jaroslawo Kaczynskio partijoje "Teisė ir teisingumas". Tačiau šis politikas ne kartą yra pavadinęs kašubus užsimaskavusiais vokiečiais ir įtaria juos veikiant prieš Lenkiją.

Bent jau kol kas to tikrai nėra. Kašubams net neateina į galvą, kad jų vaikai baigdami mokyklą galėtų laikyti lengvesnį lenkų kalbos egzaminą, jie nekuria partijos tautiniu pagrindu ir laiko save Lenkijos piliečiais. Kašubai puoselėja savo kalbą ir kultūrą, bet didžiuojasi tais savo tautiečiais, kurie savo darbais, talentu ar veikla išgarsėja visoje Lenkijoje. Didžiausias kašubų pageidavimas, kad Lenkija būtų labiau daugiakultūrė valstybė.

Šiemet liepos mėnesį jau į penkioliktą kartą surengtą kašubų suvažiavimą buvo atvykęs ir Bronislawas Komorowskis. Jis pavadino kašubus "viena įdomiausių bendruomenių" ir išreiškė viltį, kad ateityje Lenkijos prezidento pasirodymas tokiame renginyje nebus kas nors nepaprasto. Gal ateis diena, kai ir Lietuvos lenkai į savo suvažiavimą pakvies Dalią Grybauskaitę, o ši pas juos nuvykusi taip pat pasakys, kad anoks čia įvykis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"