TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Norvegai internetu nebebalsuos

2014 07 01 6:00
Norvegai nusprendė kol kas tenkintis įprastu balsavimu (nuotraukoje buvęs šalies ministras pirmininkas, o dabar - NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas). Reuters/Scanpix nuotrauka

2011 ir 2013 metais per Norvegijos parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimus dalis piliečių savo balsus galėjo atiduoti internetu. Šalies vyriausybė nusprendė, kad šis eksperimentas buvo nesėkmingas: rinkėjų aktyvumas neišaugo, kaip tikėtasi, padidėjo tik gyventojų nerimas dėl balsų klastojimo.

Vyriausybė pranešė, jog po parlamente vykusių diskusijų šiuo klausimu nuspręsta eksperimentą nutraukti, nes dvejų pastarųjų rinkimų rezultatai parodė, kad leisti pinigų tolesniems bandymams neverta.

2013 metais šio sumanymo iniciatoriams teko atlaikyti ir šifravimo sistemos, naudojamos internetu siunčiamų balsų apsaugai, kritiką. Programavimo specialistai paragino pertvarkyti visą elektroninio balsavimo programą, kad geriau būtų apsaugoti rinkėjų asmens duomenys.

Balsavo du kartus

Pernai apie 70 tūkst. norvegų pasinaudojo proga savo balsus atiduoti internetu. Tai sudarė 38 proc. piliečių iš 12 miestų, įtrauktų į tokį balsavimą. Tačiau nebuvo jokių duomenų, kad dėl šios naujovės išaugo rinkimuose dalyvavusių žmonių skaičius. Elektroninis balsavimas į rinkimus nepritraukė ir naujų visuomenės grupių, pavyzdžiui, jaunimo.

Norvegijos socialinių tyrimų institutas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad balsavimas internetu vyko vadinamojoje "nevaldomoje aplinkoje". Dėl to, anot instituto atstovų, nebuvo užtikrintas balsavimo slaptumas, nebuvo galymybių patikrinti, ar rinkėjams niekas nedaro įtakos.

Be to, po 2013 metų rinkimų paaiškėjo, kad dalis gyventojų (0,75 proc.) balsavo du kartus. Iš pradžių jie savo balsą atidavė internetu, o vėliau - nuvykę į balsavimo apylinkes. Dėl visų šių priežasčių Norvegijos vyriausybė nusprendė atsisakyti balsavimo internetu.

Diskusijų dėl elektroninio balsavimo vis kyla daugelyje šalių. Norvegijos pavyzdys gali turėti įtakos ir Didžiosios Britanijos politikams, kurie pastaruoju metu vis garsiau kalba apie tokias naujoves, tikėdamiesi rinkimais sudominti daugiau jaunų žmonių.

Pagrindiniai balsavimo internetu pranašumai, kuriuos vardija tam pritariančios šalys, – greičiau suskaičiuojami balsai ir patogiau balsuoti tam tikroms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, neįgaliems žmonėms, kuriems galbūt sunku nusigauti į rinkimų apylinkes.

Estija sulaukė kritikos

Internetinio balsavimo sistema buvo naudojama per parlamento, savivaldybių rinkimus ar referendumus Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Šveicarijoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose ir Prancūzijoje. Tačiau kol kas Estija yra vienintelė Europoje šalis, kurioje toks balsavimo būdas įsitvirtino. Internetu čia jau balsuota 6 kartus. Tiesa, per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus Estijos valdžia sulaukė kritikos iš kitų Bendrijos narių, kurioms toks balsavimo būdas atrodo nesaugus ir nepriimtinas. Europos saugumo ekspertų nuomone, į Estijos naudojamą sistemą gali būti lengvai įsilaužta, o balsai suklastoti. Pasak jų, dėl patogumo tikrai neverta rizikuoti tokiais pamatiniais demokratijos principais kaip laisvi ir nešališki rinkimai.

Estijoje elektroninį balsavimą paprastai renkasi apie ketvirtadalis rinkimuose dalyvaujančių piliečių. Čia internetu leidžiama balsuoti tik iš anksto. Savo sprendimą rinkėjas gali keisti tiek kartų, kiek tik nori, tačiau skaičiuojamas tik paskutinis atiduotas balsas. Taip bandoma užtikrinti, kad rinkėjas išreikštų tikrąją savo valią, o jeigu būtų paveiktas balsuoti kitaip, nei norėjo, vėliau galėtų balsuoti iš naujo. Norvegijos eksperimento metu buvo pritaikytas panašus principas.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
4
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"