TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Norvegija verčia šiukšles aplinkai nekenksmingu kuru

2013 09 30 6:00
Šiukšlių krūvas galima paversti šiluma ir elektra. AFP/Scanpix nuotrauka

Pamirškit anglis, skalūnų dujas, net atominę energiją. Šiukšlių konteineris, pilnas buitinių atliekų, tampa rimta kuro alternatyva Norvegijoje.

Nėra reikalo nė sakyti, kokius kvapus paskleidžia karštą vasaros dieną gatve važiuojanti šiukšlių mašina. O jeigu tą smarvę padauginus dar tūkstantį kartų?

Būtent toks dvokas ir tvyro didžiausioje Norvegijos atliekų perdirbimo gamykloje Klemestrude. Čia atkeliauja šiukšlės, išmestos milijonų namų ūkių Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur. Jos paverčiamos šiluma ir elektra Oslo miestui.

Pigus šildymas

Prieš tai šiukšlės išrūšiuojamos. Išimama viskas, kas gali būti perdirbta, bet net ir tada lieka daugiau kaip 300 tūkst. tonų per metus. Norvegams tai - ne atliekos, o energija. "Keturios tonos atliekų turi tokį patį energijos potencialą kaip viena tona mazuto, - sako iš šiukšlių energiją gaminančios Oslo agentūros direktorius Palas Mikkelsenas. - Tai labai daug energijos." Pasak jo, vienos tonos mazuto užtenka namui šildyti pusę metų. Kitais žodžiais, surinkus šiukšles tokiuose miestuose kaip Lidsas ar Bristolis ir pavertus dalį jų energija galima pusę metų šildyti namą Osle.

Žalesnės mokyklos

Procesas paprastas. Atliekos, tona po tonos, metamos į krosnį. Ji įkaista iki 850 laipsnių. Už grūdinto stiklo durelių riaumodama ūžia raudona liepsna.

Didžioji dalis šiukšlių sudeginama, bet dalis gali būti perdirbta. Proceso pabaigoje su pelenais lieka senos skardinės, čiužinių spyruoklės, metalas, kuris gali būti perdirbamas, ir daug šilumos. Šiluma užvirina vandenį. Garai suka turbiną, kuri gamina elektrą. Karštas vanduo vamzdžiais teka į namus ir valstybines mokyklas Osle. O tai reiškia, kad tokių mokyklų ūkvedžiams nebereikia rūpintis, kad vaikai nesušaltų atšiaurią Norvegijos žiemą. Mokyklos nebenaudoja mazuto ar iškastinio kuro.

Paleista visu pajėgumu gamykla tieks šilumą bei elektrą Oslo mokykloms ir šilumą 56 tūkst. namų. Ar tai ne aplinkosaugininko svajonė? Nebūtinai.

"Galutinis tikslas turi būti atliekų mažinimas, perdirbimas ir panaudojimas to, kas gali būti perdirbta ir panaudota, o tada ketvirta galimybė - sudeginti ir panaudoti energiją", - sako organizacijos "Žemės draugai" Norvegijoje vadovas Larsas Haltbrekkenas. Jo nuomone, iš šiukšlių energiją gaminantys fabrikai Norvegijoje ir Švedijoje yra pernelyg galingi, visuomenė tampa priklausoma nuo vis didesnio šiukšlių kiekio.

Duokit mums savo šiukšles

Norvegija degina šiukšles, kad apsirūpintų energija, ir vengia laidoti jas sąvartynuose. Tokios politikos šalininkai sako, kad visus kartu sudėjus veikiantys Europos atliekų perdirbimo į energiją fabrikai gali sunaudoti tik maždaug 5 proc. per metus žemyno palaidojamų šiukšlių. Norvegija iš tiesų padeda atsikratyti dalies šių šiukšlių pačiu geriausiu būdu. Tokie Anglijos miestai kaip Lidsas ar Bristolis eksportuoja atliekas į Oslą. Užuot mokėję už tai, jog jos būtų laidojamos sąvartynuose, prieš tai atskyrus perdirbamas šiukšles, jie sumoka Oslui, kad jų atsikratytų. Taigi Oslas gauna pinigų už tai, kad sunaikina atliekas, ir dar gauna iš jų energiją.

Šiukšlių energijos revoliucija girdima Norvegijos sostinėje ir tada, kai gatvėmis rieda 144-as autobusas. Jis varomas biodujomis, pagamintomis iš miesto organinių atliekų. Vienas kilogramas maistinių atliekų pagamina pusę litro degalų. Jei miestiečiai šitaip panaudotų visas organines atliekas, jie galėtų aprūpinti degalais 135 Oslo autobusus kiaurus metus.

Jei šis projektas būtų tinkamai atkurtas visoje Europoje, žmonės būtų aprūpinti šiluma, energija ir degalais, o sąvartynų itin sumažėtų. Oslas labai griežtai kontroliuoja degimo išmetamas medžiagas, nes siekia paversti savo klestinčią sostinę, kurios gerovė daugiausia buvo sukurta iš naftos, vienu žaliausių ir švariausių miestų pasaulyje.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"