TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Norvegijos naftos prakeiksmas

2014 05 09 6:00
Baiminamasi, kad dosniausios gerovės valstybės gyventojai nėra pasirengę sunkesniems laikams. Reuters/Scanpix nuotrauka

Norvegijos naftos bumas slūgsta kur kas greičiau nei prognozuota. Ekspertų manymu, ši tendencija apnuogino pagrindinę šalies ekonomikos problemą: ryškią priklausomybę nuo vieno ūkio sektoriaus. Tai gali kelti rimtą grėsmę ilgalaikiam dosniausio pasaulyje gerovės valstybės modelio stabilumui.

Norvegijos firmos, neskaitant veikiančių naftos sektoriuje, sunkiai stengėsi atsirėžti gabalą sotaus šalies ekonomikos pyrago, kuris kone dešimtmetį priklausė beveik išskirtinai tik nuo vienos ūkio šakos.

Gali būti, kad Norvegijai pavyks išvengti didesnio nuosmukio, net negaunat iš naftos sektoriaus tokių didelių turtų, kaip iki šiol. Šalis labai apdairiai juodai dienai atsidėjo 860 mlrd. dolerių, arba po 170 tūkst. dolerių kiekvienam vyrui, moteriai ir vaikui. Be to, nedarbo rodikliai čia menki, biudžetas subalansuotas, taigi ji gali džiaugtis puikiu AAA kredito reitingu.

Tačiau naftos gavybos kainos kyla, kitų produktų eksportas stringa, vyriausybė išleidžia 20 mlrd. dolerių „naftos pinigų“ daugiau nei 2007 metais, o dosnus gerovės modelis Norvegijos žmonių nepratina sunkesniems laikams.

Stabdo projektus

Norvegijoje bendrasis vidaus produktas vienam žmogui siekia 100 tūkst. dolerių, vidutinė darbo savaitė viena trumpiausių pasaulyje (apie 33 val.) ir, nors nedarbo rodikliai žemi, šalyje ryškėja problema, kai žmonės dirba ne visu pajėgumu. Tai leidžia dosni socialinių išmokų sistema. 2012 metais naujas žodis prigijo norvegų žodyne – „nave“. Jis reiškia gyventi iš valstybės pašalpų, kurias skirsto NAV (Norvegijos darbo ir gerovės administracija). Finansų ministrė Siv Jensen teigia, kad apie 600 tūkst. norvegų, kurie turėtų būti darbo jėgos dalis, nedirba dėl išmokų programų.

Pasaulinei naftos pramonei nuspaudus stabdžius, šio sektoriaus pajamos, atsakingos už penktadalį Norvegijos ekonomikos, ėmė mažėti. Prognozuojama, kad investicijos į naftos sektorių, kurios per pastarąjį dešimtmetį patrigubėjo, ateinančiais metais mažės. Dabar naftos produkcija nedidėja, nepaisant tam per kelerius metus išleistų stambių sumų.

Energijos kompanijos nutraukia kai kuriuos pažangiausius savo projektus. „Shell“ atšaukė multimilijardinį projektą, kuriuo buvo stengiamasi priartėti prie beplatformės naftos gavybos jūroje, nes darbų kainos nuo pirmųjų skaičiavimų šoktelėjo septynis kartus. Įmonė ketino įtaisyti visą naftos gavybos įrangą ant jūros dugno, ir ši būtų valdoma nuo kranto. Tai būtų buvęs didžiulis technologijos šuolis į priekį. O „Statoil“ sumažino išlaidas, atsisakydama tokių projektų kaip „Arctic Rig“. Jos tikslas buvo sukurti technologijas, kuriomis būtų galima išgauti naftą, esančią po 2 m storio ledo sluoksniu.

Pamokos Škotijai

Kaip Norvegija susidoros su šiuo „naftos prakeiksmu“ – didžiuliais turtais, lemiančiais šalies gerovės priklausomybę nuo vieno sektoriaus – gali pateikti kelias pamokas Škotijai, ketinančiai balsuoti dėl nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos.

Škotijos nacionalinės partijos argumentai už nepriklausomybę daugiausiai remiasi viltimi, kad šalis galėtų pakartoti Norvegijos naftos pramonės sėkmę ir sukurti nepriklausomą gerovės fondą ateities kartoms.

Deja, Škotijai gali tekti pripažinti liūdną tiesą, kad aukso amžius Didžiosios Britanijos naftos ir dujų sektoriuose jau gali būti praeitis. Pastebimas ryškus produkcijos, išgaunamos Šiaurės jūroje, sumažėjimas. Iki amžiaus pradžios buvusi viena svarbiausių naftos ir dujų eksportuotojų, Didžioji Britanija šiemet ketina importuoti beveik pusę šių medžiagų, daugiausiai iš Norvegijos, o 2026 metais, vyriausybė prognozuoja, šis skaičius gali padidėti ir iki dviejų trečdalių.

Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"