TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Norvegiška ramybė audros debesyje

2009 01 20 0:00
Norvegijos parlamento pirmininkas Th.Jaglandas tikisi, jog didelės Norvegijos atsargos padės išgyventi ekonominę audrą.
Nuotrauka: ©Lietuvos žinios

Norvegijos parlamento (Stortingo) pirmininkas Thorbjornas Jaglandas Lietuvoje apsilankė neramiu metu. Sausio 16 dieną, kai saugumo pajėgos buvo priverstos nuo įniršusios minios ginti Seimo pastatą, jis sutiko atsakyti į keletą LŽ klausimų - apie Lietuvą sukrėtusias riaušes, alternatyvaus dujų tiekimo galimybes, ir tai, kaip pasaulinė krizė paveikė jo tautiečius.

- Pirmiausia norėčiau Jūsų paklausti apie šiandienos neramumus Vilniuje. Ar turėjote galimybę iš arčiau pamatyti protestuotojus, bandžiusius atakuoti mūsų parlamento pastatą?

- Aš jų nemačiau, nes tuo metu buvau susitikime su ministru pirmininku. Ar jie tikrai puolė parlamentą?

- Taip, demonstracija baigėsi smurtiniais veiksmais, vyko susirėmimai su policija. Kaip jūs apskritai vertinate tokio pobūdžio incidentus?

- Manau, jog neverta to pernelyg sureikšminti. Demokratinėse valstybėse demonstracijos yra įprastas reiškinys. Jose dažnai dalyvauja nemažai žmonių, galimi smurto proveržiai, ir kartais tenka įsikišti policijai. Prieš keletą dienų Osle mes taip pat patyrėme labai rimtas riaušes, susijusias su situacija Gazoje. Smurto ten taip pat nepavyko išvengti.

Iš tiesų tenka susitaikyti su tuo, kad kai kurie žmonės visada bandys sukurstyti kitus naudoti jėgą. Taip nutinka daugelyje pasaulio šalių. Gaila, tačiau juk teisė protestuoti yra demokratijos dalis.

Dujotiekis turi atsipirkti

- Vizito Lietuvoje metu jūs susitikote su daugeliu Lietuvos pareigūnų. Kokius svarbiausius klausimus norėjote su jais aptarti?

- Visų pirma mes aptarėme dvišalių santykių klausimus. Turiu pripažinti, kad šiuo metu jie yra labai geri. Aš sakiau Lietuvos ministrui pirmininkui, jog daug lietuvių atvyksta į Norvegiją dirbti, ir jiems ten sekasi labai gerai. Mums reikalingas jų darbas.

Taip pat mes aptarėme energetikos klausimus, kuriems dabar visur yra skiriama daug dėmesio. Aš priminiau ministrui pirmininkui, jog buvau užsienio reikalų ministras, kai vyko derybos dėl dujotiekio tiesimo iš Norvegijos į Lenkiją. Juo dujos būtų galėjusios pasiekti ir Lietuvą. Aš netgi buvau nuvykęs į Varšuvą, kad pasirašyčiau susitarimą, tačiau galiausiai Lenkijoje į valdžią atėjo nauja vyriausybė, kuri susitarimą nutraukė. Taip nutiko prieš septynerius metus. O dabar visi gali įsitikinti, kaip buvo svarbu turėti dujotiekį, einantį iš Norvegijos į Lenkiją, kuris galėtų aprūpinti ir Baltijos šalis.

Žinau, jog dujų kompanijos vis dar dirba, bandydamos įvertinti, ar įmanoma atgaivinti šiuos planus. Juk šiam Europos regionui labai svarbu gauti nuspėjamą dujų tiekėją. Jums tai būtų naudinga, o mes, žinoma, būtume suinteresuoti, kad projektas komerciškai atsipirktų.

Kitas klausimas, kurį mes aptarėme - Europos Tarybos (ET) reikalai. Norvegija buvo viena iš valstybių, įkūrusių šią organizaciją 1949 metais. Mes tikime, jog šiuo metu vėl galime suvaidinti svarbų vaidmenį, siekdami, jog ET veikla būtų efektyvesnė, o jos įtaka Europoje - didesnė. Šiuo tikslu mums svarbu užsitikrinti tiek Šiaurės, tiek ir Baltijos valstybių paramą.

- Minėjote, jog dujotiekio tiesimo klausimas vis dar yra svarstomas. Nuo ko labiausiai priklauso šio projekto ateitis?

- Svarbiausia, kad projektas turėtų tvirtą komercinį pagrindą. Mes turime pavyzdžių, kas nutinka, kai politikai bando žaisti naftos ir dujų korta. Todėl dabar iniciatyva yra verslo bendrovių rankose. Jos turi ištirti, ar ši idėja vis dar gali būti įgyvendinta, ar su tuo susijusios išlaidos būtų ne pernelyg didelės, ir ar rinka būtų pakankamai didelė, kad projektas atsipirktų. Investuojant tokią didelę sumą į dujotiekį, būtina įsitikinti, ar dujoms užteks vartotojų. Taigi esama daugybės detalių, į kurias reikia atsižvelgti, tačiau aš vis dar manau, jog tai yra gera idėja, kuri vieną dieną gali būti įgyvendinta.

Norvegams taupyti nereikia

- Vienas pagrindinių veiksnių, skatinančių Lietuvos gyventojų nepasitenkinimą, yra ekonomikos krizė. Ar Norvegijos gyventojai jaučia pasaulinės krizės pasekmes? Kokių veiksmų ėmėsi vyriausybė, kad pagerintų padėtį?

- Mes taip pat pajutome krizės pasekmes, tačiau ne taip stipriai, kaip daugelis kitų šalių. Mūsų bankai labai stiprūs, o vyriausybė turi galimybę garantuoti visų indėlių grąžinimą. Mes turime didelį biudžeto perteklių, taigi vyriausybė gali kompensuoti darbo vietų netektį, organizuoti viešuosius darbus. Kol kas sugebame neutralizuoti neigiamas krizės pasekmes ir nejaučiame būtinybės imtis tokių taupymo priemonių, kokios šiuo metu yra taikomos Lietuvoje.

- Ar dabartinėmis aplinkybėmis galima teigti, jog Norvegija atsidūrė arčiau Europos Sąjungos (ES)? Mes žinome, jog Islandijoje vos prasidėjus krizei padaugėjo kalbų apie galimą narystę. O kokios nuotaikos Norvegijoje?

- Aš tikrai labai gerai suprantu Islandijos žmones. Jų valiuta labai maža, ir dėl to kyla nemažai sunkumų.

Aš pats labai palaikau Norvegijos narystės ES idėją. Tačiau ekonomiškai tam nėra būtinybės. Mes turime stiprią ekonomiką bei didelį biudžeto perteklių, gautą iš prekybos nafta ir dujomis.

Jeigu Islandija vis dėlto įstotų į ES, padėtis galėtų keistis. Norvegija tada liktų vienintelė neprisijungusi Šiaurės šalis. Mums tikrai būtų sunku likti nuošalyje. Norėtume patekti į vidų ir daryti įtaką priimant sprendimus.

Tačiau dabar Norvegijoje faktiškai nėra diskusijų šia tema. Kaip jūs žinote, jau esame turėję du referendumus dėl narystės ES, ir abu kartus žmonės atsakė neigiamai. Šiuo metu niekas nedrįsta dar kartą kelti šio klausimo.

- Ar šiuo metu esama pagrindo nerimauti dėl nacionalinės Norvegijos valiutos?

- Iš tiesų dabar padėtis nėra bloga, nes visas šalies ūkis dar daugiau mažiau laikosi. Tačiau, jeigu atsižvelgsime į pasaulinį kontekstą, pamatysime, kad nerimui pagrindo yra. Nė viena pasaulio valstybė, kad ir kokia stipri būtų jos ekonomika, negali būti visiškai apsaugota nuo spekuliacinių atakų. Mes esame priversti apie tai mąstyti. Žvelgiant į tolimesnę perspektyvą, gali būti, jog mums būtų naudingiau prisijungti prie stipresnės valiutos.

- Minėjote stabilius Norvegijos bankus. Ar tai reiškia, kad Lietuvos gyventojai gali nesijaudinti dėl DnB NORD ar "Nordea" ateities?

- Žinoma. Tai yra patikimi bankai, stiprūs ekonomiškai ir turintys vyriausybės paramą. Be to, pati DnB NORD grupė iš dalies priklauso valstybei. Galiu visus užtikrinti - galite jaustis saugiai, visi indėliai yra apdrausti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"