TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nugalėjo oranžinės revoliucijos priešininkas

2006 08 04 0:00
"Oranžinių" varomoji jėga Julija Tymošenko (kairėje), puoselėjusi ambicijas vėl atsisėsti į premjerės kėdę, priversta trauktis į opoziciją.
AFP/Scanpix nuotrauka

Vadinamosios oranžinės revoliucijos šalininkai nusivylę: Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka nesiryžo paleisti parlamento ir sutiko teikti Aukščiausiajai Radai tvirtinti premjeru Viktorą Janukovičių

Tūkstančiai žmonių, užtvindžiusių Ukrainos sostinės gatves prieš dvejus metus ir įvykdžiusių demokratinę revoliuciją, turi teisę užduoti pagrįstą klausimą: "Už ką mes kovojome?".

Ketvirtadienio naktį prezidentas Viktoras Juščenka, sunkiai randantis bendrą kalbą su opozicine dauguma parlamente, pasiūlė į ministrus pirmininkus Viktorą Janukovičių, savo varžovą, kurį nurungė per vadinamąją oranžinę revoliuciją 2004 metais.

Glaudžiai susijusį su stambiuoju verslu Janukovičių Maskva laiko savo sąjungininku. Kitaip nei Juščenka, jis skeptiškai vertina Vakarus ir reformistinius revoliucijos idealus, tarp jų valstybės vadovo entuziazmą dėl Ukrainos stojimo į NATO ir Europos Sąjungą.

Prezidentas pareiškė, kad jo varžovas raštu garantavo, jog tapęs premjeru netrukdys tęsti rinkos reformų ir integruotis į Europą, tačiau nieko išsamiau apie šias garantijas nepranešė.

Daug kas priklauso nuo to, ar pavyks Juščenkai pasiekti, kad jo žmonės užimtų svarbiausius postus Janukovičiaus vyriausybėje.

Prašo tautos supratimo

Šiuo prezidento sprendimu baigėsi mėnesius trukusi politinė krizė Ukrainoje. Juščenka sakė apsisprendęs, kai Regionų partijos vadovas Janukovičius, Rados pirmininkas Oleksandras Morozas, premjeras Jurijus Jechanurovas ir partijos "Mūsų Ukraina" vadovas Romanas Bezsmertnas pasirašė "Nacionalinės vienybės universalą" - dokumentą, įtvirtinantį Ukrainos siekį integruotis į Europą ir tęsti rinkos reformas.

Po 6 valandas trukusių konsultacijų Juščenka kreipėsi į tautą per televiziją. Jis pareiškė: "Nusprendžiau teikti Janukovičiaus Viktoro Fiodorovičiaus kandidatūrą į Ukrainos ministro pirmininko pareigas". Svarbiausias prezidento apsisprendimo motyvas buvo siekis garantuoti Ukrainos vienybę. Savo kalboje Juččenka prašė tautos būti supratinga. "Galbūt šiandien turime unikalią galimybę sujungti abu Dniepro krantus politiniu požiūriu", - aiškino prezidentas.

Janukovičių kandidatu į premjerus iškėlė parlamento dauguma - vadinamoji Antikrizinė koalicija, kurią sudarė Regionų partija, socialistai ir komunistai. Pasak apžvalgininkų, Juščenkai buvo iškilusi viena sunkiausių dilemų per visą jo prezidentavimą: arba sutikti su priešininko kandidatūra šitaip sustiprinant jo pozicijas, arba paleisti parlamentą rizikuojat naujojoje Radoje turėti dar mažiau šalininkų.

Nuo pat kovo mėnesio, kai įvyko parlamento rinkimai, per kuriuos nė viena politinė jėga negavo daugumos, Ukraina gyveno be normaliai veikiančios vyriausybės.

Diskusijos dėl kurso

Daugiausia diskusijų svarstant "Universalo" projektą vyko dėl Ukrainos stojimo į NATO, administracinės sąrangos ir rusų kalbos statuso. Juščenka ir jo sąjungininkai laikėsi savo nuostatos suartėti su NATO, sustiprinti ukrainiečių kalbos pozicijas. Janukovičius, kilęs iš Rytų Ukrainos, kur dauguma gyventojų kalba rusiškai, nori glaudesnių ryšių su Rusija, didesnių vietos tarybų įgaliojimų ir stiprinti rusų kalbos statusą.

Kad Janukovičius, jau vadovavęs vyriausybei nuo 2002 metų lapkričio iki 2005 metų sausio, būtų patvirtintas premjeru, turi pritarti ne mažiau kaip 226 deputatai. Tada prasidės vyriausybės sudarymo procesas.

Nauda demokratijai

Vadinamoji oranžinė revoliucija greitai nublanko, kai jos lyderiai atėjo į valdžią. Pirmiausia įvyko Juščenkos ir jo pirmosios ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko konfliktas. Ekonomikos augimas sulėtėjo, žmonėms, kurie tikėjosi, kad gyvenimas greitai pagerės, teko nusivilti. Mėnesius užtrukęs neaiškumas ir oranžinių tarpusavio rietenos po parlamento rinkimų dar labiau juos diskreditavo daugumos rinkėjų akyse.

Tačiau daugelis stebėtojų mano, kad revoliucija išėjo į naudą demokratijos kelią pasirinkusiai Ukrainai. Žiniasklaida suaktyvėjo ir nebebijo kritikuoti aukščiausių politikų. Tai svarbi permaina, nes ankstesnis režimas mėgino diktuoti žurnalistams. Kitaip nei anksčiau, po revoliucijos Ukrainoje vykę rinkimai, nors aršūs, iš esmės buvo sąžiningi. Pasikeitė net pats Janukovičius. Šiurkštokas politikas, nemokėjęs bendrauti su spauda ir jos vengęs, gerokai pasimokė, tapo kur kas patrauklesnis televizijos ekranuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"