TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nugalėtojas gauna beveik viską

2011 01 29 0:00
Šiuose Pekine pastatytuose prancūzų baroko stiliaus rūmuose milijardieriai B Gatesas ir W.Buffetas surengė privačius pietus Kinijos turtuoliams.
AFP/Scanpix nuotrauka

Pasaulyje atsirado nauja superklasė, kuriai priklauso beveik vieni vyrai. Tai vadinamieji globokratai, globalinis elitas. Jie tokie turtingi, kad gyvena tarsi kitoje planetoje.

Tokių turtingų žmonių pasaulyje dar nėra buvę. Jie ypač mėgsta Jungtinę Karalystę, nors britai ironiškai juos vadina "Jungtinės turtuolių tautos". Praėjusią savaitę nemažai jų susirinko Londone, kur buvo atidarytas naujas gyvenamasis kompleksas "One Hyde Park", kainavęs milijardą svarų. Iš limuzino vienas po kito lipo naftos šeichai iš arabų šalių, Rusijos oligarchai, Indijos boligarchai ir Londono Sičio grandai.

"Dauguma mūsų susirūpinę, kad namai pinga, perkamoji galia krenta, tačiau šie žmonės tokių problemų neturi. Finansininkai ir verslininkai susirinko į iškilmingą pačio brangiausio pasaulyje namo atidarymą, kurio vienas kvadratinis metras kainuoja 6 tūkst svarų. Žinant, kad vidutinis britas per metus uždirba 26 tūkst. svarų, jis pajėgtų įpirkti tik mažą virtuvės dalelę", - rašo britų laikraštis "The Sunday Times".

Ši kompleksą pastatė Londono bendrovė "Candy & Candy" kartu su Kataro ministru pirmininku. Prasidėjus finansų krizei šiam kompleksui pranašautas bankrotas, tačiau dabar pastato savininkai Nicolas ir Christiana Candy teigia, kad visų penhauzų, kurių vienas kainuoja 140 mln. svarų (560 mln. litų), ir pusė butų jau parduota.?????

Kyla klausimas, kodėl per didžiausią nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio depresiją atsiranda žmonių, galinčių mokėti už kambarius bunkerius, kulkų nepramušamus langus, privatų kino teatrą, baseiną, sauną, sporto salę, žaidimus virtualioje realybėje ir atskirą požeminį tunelį, jungiantį namą su 5 žvaigždučių viešbučiu "Mandarin Oriental", - klausia "The Sunday Times". Ir atsako: "Todėl, kad jie gali sau leisti viską, todėl, kad jie nori išleisti pinigus ir mano, kad viso to nusipelnė."

Taip pasaulyje atsirado "superklestinti valstybė", pati paskelbusi apie savo egzistavimą. 1987 metais Jungtinėse Valstijose 1 proc. šalies gyventojų sumokėjo 12,3 proc. visų šalyje sumokėtų mokesčių. Po 20 metų šis skaičius jau buvo dvigubai didesnis - 23,5 procento. Tuo metu likusių gyventojų dalis sumažėjo nuo 15,6 iki 12,2 procento.????

Londone ir Pietryčių Anglijoje gyvena net 47 tūkst. žmonių, kurių metinės pajamos - 780 tūkst. svarų (beveik 3,2 mln. litų). Šiuo metu Londone gyvena 50 milijardierių, o sostinės apylinkėse - dar 20. Šalia jų visi kiti, ypač vidurinysis sluoksnis, jaučiasi esantys skurdžiai, o tikrųjų skurdžių padėtis atrodo tiesiog beviltiška. "Credit Suisse" duomenimis, pasaulyje gyvena beveik tūkstantis milijardierių.

Žurnalistė Chrystia Freeland, ilgai tyrinėjusi turtuolių klasę ir apie naują globalinį elitą parašiusį knygą "Plutokratai", straipsnyje žurnale "The Atlantic" rašo: "Mūsų globali integruota ekonomika, veikianti šviesos greičiu, suformavo naują superelitą, kuris didžia dalimi sudarytas iš pirmos ir antros kartos turtuolių. Jo nariai - aukštąjį išsilavinimą turintys darbštūs meritokratai-kosmopolitai, manantys, kad pelnytai nugalėjo įnirtingoje konkurencinėje kovoje. Tos transglobalios visuomenės atstovai vienas su kitu turi daugiau bendro nei su savo tautiečiais. Jie - atskira valstybė."

Amerikiečių rašytojas Robertas Frankas sugalvojo ir šios šalies pavadinimą - "Richistan" (Turtostanas). Šios valstybės centras - Londono rajonas Meiferas. Jo viešbučiai, restoranai, mokyklos, patogi Londono laiko juosta, maži mokesčiai ir Jungtinės Karalystės atsisakymas įsilieti į euro zoną kaip magnetas traukia globokratus. Tiesa, didžioji dalis Meifero elito nežinoma plačiajai visuomenei, nes tik keli jo atstovai, tokie kaip vis naujas jachtas perkantis Romanas Abramovičius, nepaiso konspiracijos.

Skiriamasis naujojo elito bruožas, kad dauguma šių žmonių dirba. Kone visi iš jų fantastiškus turtus susikrovė tik didelėmis pastangomis, nors kritikai ir linkę abejoti jų naudojamais metodais, ypač kai kalbama apie bankininkus. Beveik pusė (47 proc.) šių pasaulio turtuolių - verslininkai ir tik 16 proc. yra paveldėję pasakiškus turtus. Tikri turtėjimo rekordininkai - "Facebook" įkūrėjas Markas Zukerbergas ir "Google" išradėjai Larry Page'as bei Sergejus Brinas.

Šių žmonių darbo grafikas, sugebėjimas iš visko gauti naudos padarė tikrą revoliuciją finansų srityje ir versle. Na, o jų pinigų leidimo būdas (kai kurie išleidžia daug daugiau nei atskiros valstybės) padarė ir prabangos supratimo perversmą. Dizaineriai jiems įrenginėja asmenines meno galerijas, o architektai ėmė specializuotis kurdami lėktuvų salonų interjerus. 0,5 proc. turtingų amerikiečių per metus išleidžia 375 mlrd. svarų, t. y. tiek, kiek visos Italijos namų šeimininkės kartu sudėjus. Tiesa, šie išmintingi turtuoliai moka mokesčius ir negaili pinigų labdarai.

Iš kur atsirado šis superelitas ir kaip jis taip praturtėjo? Tam pamatą padėjo komandinės ekonomikos krachas, privatizacija, reguliavimo atsisakymas, finansų rinkų bumas, mokesčių lengvatos, rekordinės naftos kainos. Tačiau svarbiausias faktorius - informacinių technologijų revoliucija ir pasaulio prekybos liberalizavimas. Taip susiformavo nuomonė, kad "nugalėtojas gauna beveik viską", nes saujelei šios klasės atstovų mokami milžiniški atlyginimai. Puikios nuovokos ir gimę po laiminga žvaigžde šie žmonės atsirado reikiamu laiku reikiamoje vietoje, o visiems kitiems, pirmiausia, vidurinei klasei, beliko susitaikyti su tuo, kad "pralaimėjusysis praranda beveik viską".

Globalizacijos ir aštrios konkurencijos sąlygomis didžiausiu korporacijų uždaviniu tampa pervilioti pačius geriausius vadybininkus, kuriems mokami astronominiai atlyginimai. Pavyzdžiui, bendrovių "Bhs" ir "Topshop" vadovas 2005 metais sau išmokėjo milijardo svarų algą. Pagerėjęs priėjimas prie darbo jėgos visame pasaulyje vartotojams ir kapitalui pažemino starto barjerą ir pakėlė novatoriškų idėjų kainą. Tačiau kartu atsirado ir konkurencija dėl darbo vietų, kurias tradiciškai užimdavo Vakarų vidurinioji klasė. Dabar šį darbą gali nudirbti Artimųjų Rytų atstovai - jų išsilavinimas ne prastesnis, o tenkinasi jie gerokai mažesniu atlyginimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"