TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nukritęs rublio kursas supurtė Rusiją

2014 12 18 6:00
Maskvos gatvėse nugirsti praeivių pokalbiai skamba kaip anekdotai: „Jeigu galėtum atsukti laiką atgal, ką pakeistum praeityje?" – klausia vienas. „Žinoma, rublius“, – atsako pašnekovas. AFP/Scanpix nuotraukos

Šią savaitę rublio kursas nevaldomai ritosi žemyn. „Times“ žurnalistai juokavo, kad rublio kursas krinta greičiau, nei galima ištarti „Vladimiras Vladimirovičius“. Pirmasis Rusijos centrinio banko vadovės pavaduotojas Sergejus Švecovas teigė, kad padėtis kritiška. „Prieš metus to nebūtume sapnavę net pačiame baisiausiame sapne“, - sakė jis.

Rusijos centrinis bankas, desperatiškai mėgindamas suvaldyti valiutos nuvertėjimą, padidino rublio bazinę palūkanų normą nuo 10,5 iki 17 procentų. Rusai priblokšti, nes rublio kursas šią savaitę nusmuko iki precedento neturinčios 80 rublių už dolerį arba 100 rublių už eurą ribos. Be to, prognozuojama, kad infliacija šalyje greitai perkops 11 procentų.

Rusijos centrinis bankas, užuot sumažinęs rublio bazinę palūkanų normą ir taip paskatinęs investuoti, padarė priešingai – padidino iki 17 procentų. Tai paprasčiausiai reiškia, kad rubliai gulės banke. Daugelis nesupranta, kodėl Rusija taip žlugdo savo ekonomiką.

Kiekvieno galvoje kirba klausimas, kiek dar kris rublio vertė?

Analitikai mano, kad pirmiausia rublio žlugimą paskatino Vakarų sankcijos dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje, vėliau viską dar labiau apsunkino krintančios naftos kainos. Rusijos ekonomika labai priklauso nuo naftos ir dujų eksporto. Naujienų agentūra "Interfax“ skelbia, kad dėl rublio krizės valstybės valdomas milžiniškas energetikos koncernas "Gazprom", kuriame dirba beveik pusė milijono žmonių, ketina atleisti ketvirtadalį darbuotojų.

Kompanijos „Forex Club“ vyriausioji analitikė Aliona Afanasjeva tvirtina, kad šiuo metu valiutos kurso kitimą labiausiai lemia gyventojų ir investuotojų panika. Ją sužadino gandai, kad šalis grįžta į 1998-ųjų ekonomikos krizę, kai Rusija tapo nemoki ir devalvavo rublį. Pasak Sorbonos universiteto ekonomisto Sergejaus Gurjevo, panika kilo, kai rusai suvokė, kad valdžia neišmano, kaip spręsti problemą.

Antradienį Jungtinės Valstijos pareiškė, kad ketina sugriežtinti sankcijas Rusijai. JAV prezidento administracija mano, kad Rusiją ekonomikos sunkumai užklupo iš dalies dėl Vakarų finansinio spaudimo, iš dalies dėl pačios Maskvos veiksmų, kuriais ji sužlugdė savo ekonomiką. Galbūt būtent dėl tokių JAV pareiškimų vakar paryčiais Vladimiras Putinas su Prancūzijos, Vokietijos bei Ukrainos lyderiais telefonu sutarė kuo greičiau atnaujinti derybas tarp Kijevo, Maskvos ir Rytų Ukrainą kontroliuojančių separatistų.

Vieši nesutarimai

Neįprasta polemika antradienį įsiplieskė tarp šalies aukšto rango vyriausybės pareigūnų. Sistemoje, kurioje vieši nesutarimai yra gana reti, toks nuomonių išsiskyrimas yra rimtas signalas, jog situacija Rusijoje šiuo metu yra tikrai labai įtempta. Pasak S. Švecovo, sprendimas didinti rublio bazinę palūkanų normą buvo geriausias pasirinkimas iš blogiausių.

Rusijos verslininkų teisių gynėjas Borisas Titovas kritikavo banko sprendimą. Jo manymu, nevertėjo gelbėti rublio šalies ekonomikos sąskaita. V. Putinas gruodžio pradžioje savo metiniame pranešime sakė, kad rusai turėtų pasinaudoti Vakarų sankcijomis ir rublio nuvertėjimu vidaus pramonei plėtoti. Tačiau pastarasis Centrinio banko sprendimas užkirto kelią tokioms galimybėms. Be to, dėl šalyje paplitusios korupcijos bei popierizmo per šiuos metus buvo mažai tobulinama verslumui ir smulkioms įmonėms klestėti reikalinga infrastruktūra.

Rusijos parlamento narė Oksana Dmitrijeva, priklausanti Biudžeto ir mokesčių komitetui, taip pat piktinosi bazinės palūkanų normos pakėlimu. Jos žodžiais, banko sprendimas primena šizofreniją, beprotybę ir visišką nekompetenciją.

Buvęs Rusijos finansų ministras Aleksejus Kudrinas ypač kritikavo valstybės kontroliuojamą naftos milžiną "Rosneft" dėl 625 mlrd. rublių dydžio obligacijų emisijos praėjusią savaitę. Daugelis mano, kad tai taip pat galėjo prisidėti prie rublio žlugimo. Rusijos opozicijos atstovas Borisas Nemcovas socialiniame tinklalapyje rašė, kad rublio nuvertėjimas yra šalies vykdomos agresyvios užsienio politikos rezultatas. Jis taip pat įtaria, kad procesą paspartino galimos „Rosneft“ vadovo ir šalies prezidento finansinės machinacijos. Tuo tarpu "Rosneft" atstovas spaudai Michailas Leontjevas pareiškė, kad Centrinis bankas pats kaltas dėl to, kad įstūmė Rusiją į recesiją. Jis nurodė, kad bazinių palūkanų normų pakėlimas šiomis aplinkybėmis primena situaciją, kai siekiant palengvinti pirštą įsipjovusio asmens kančias jis yra paprasčiausiai nušaunamas.

"Rosneft" vadovas Igoris Sečinas, kuris yra artimas V. Putinui ir yra laikomas vienu pagrindinių veikėjų Kremliuje, tvirtina, kad jo įmonė nepadarė nieko blogo, ir smerkė A. Kudriną bei B. Nemcovą. Naftos magnatas sakė, kad reikia kovoti su tokiais intrigantais ir provokatoriais, nes neaišku, kieno interesams jie atstovauja.

Rusai skuba išleisti turimus rublius.

Pirkimo vajus

Valdant V. Putinui, Rusijos ekonomika augo. Tam įtakos turėjo didelės naftos kainos. Nemažai rusų įprato prie aukštesnės gyvenimo kokybės, importuojamų prekių, kelionių į užsienį.

Centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina sakė, kad rusams teks keisti vartojimo įpročius - atsisakyti brangių importuojamų prekių ir įprasti prie pigesnių rusiškų.

Kalbama, kad kainos netrukus turėtų gerokai padidėti, todėl rusai skuba įsigyti brangesnių importuojamų prekių - elektroninių prietaisų, baldų ir automobilių. Skelbiama, kad didžiosios Maskvos parduotuvės ir prekybos centrai šiuo metu patiria seniai regėtą pirkėjų antplūdį.

Daugeliui rusų toks sąmyšis gerai pažįstamas: šalis per pastaruosius 25 metus išgyveno kelias dideles ekonomikos krizes, kai daugelio žmonių santaupos dingo. Pasak analitikų, įprotis daug pirkti, kai ekonomikos padėtis blogėja, Rusiją skiria nuo Vakarų.

Strateginių analizių instituto FBK vadovas Igoris Nikolajevas prognozuoja, kad rusų vartojimo pakilimas truks dar porą mėnesių, kol žmonės išleis visus rublius. Tuomet prasidės sunkiausias laikotarpis.

Kai žiniasklaida mirga nuo finansų ekspertų mėginimų paaiškinti rublio žlugimą, Rusijos astrologas Pavelas Globa sako, kad priešakyje geresni laikai. Pasak jo, žvaigždės rodo, kad šalies ekonomika atsigaus 2017 metais. Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas taip pat ramina gyventojus. Vakar jis patikino ministrus ir pramonės lyderius, kad šalis turi pakankamai valiutos atsargų, leisiančių atlaikyti ekonomikos krizę.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"