TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nuo 2015-ųjų pradžios į Graikiją atvyko per milijonas migrantų

2016 03 17 8:11
Reuters/Scanpix nuotrauka

Daugiau negu milijonas migrantų ir pabėgėlių atvyko į Graikiją nuo pernai sausio, trečiadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra.

„Daugiau negu milijonas žmonių, daugiausiai pabėgėlių iš Sirijos, Irako ir Afganistano, atvyko į Graikiją nuo 2015-ųjų pradžios“, – sakoma JT aukštojo pabėgėlių reikalų komisaro biuro (UNHCR) pranešime.

Nuo šių metų pradžios jau per 140 tūkst. žmonių atvyko iš Turkijos į Graikiją, todėl per pastaruosius 15 mėnesių į šalį sausuma ir jūra atvykusių migrantų skaičius perkopė milijoną, pridūrė agentūra.

Ši „gairė – primygtinas priminimas, kad reikia labiau koordinuoto požiūrio, valdant atvykėlių srautą ir apsaugant žmones, kurie bėga nuo karo ir persekiojimo“, – rašo UNHCR.

Žiaurus karas Sirijoje, kuris šią savaitę įžengė į šeštuosius metus, yra svarbiausias veiksnys, skatinantis nuolatinį žmonių, mėginančių patekti į Europą, antplūdį ir sukėlęs didžiausią migrantų krizę šiame žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo.

Jau per 270 tūkst. žmonių žuvo per tą konfliktą; beveik 5 mln. tapo pabėgėliais, o dar beveik 7 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus, bet liko Sirijoje.

Pabrėždamas besivystančią tragediją, UNHCR nurodė, kad moterys ir vaikai dabar sudaro beveik 60 proc. žmonių, kurie atvyksta į Graikiją pavojingu keliu per jūrą. Pernai birželį jie sudarė mažiau negu 30 procentų.

Šiemet žuvo arba dingo jau 448 žmonės, mėginę perplaukti pavojingą Viduržemio jūrą ir pasiekti Europą, o per 2015 metus žuvo iš viso bent 3 771 žmogus, rodo UNHCR duomenys.

Atsitverti nuo ekonominių migrantų

Europa turi būti bent laikinai „uždaryta“ ekonominiams migrantams, nes akivaizdu, jog ES šalys neturi galimybių „absorbuoti“ ir integruoti tokio didelio kiekio atvykėlių, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ketvirtadienį šalies vadovė išvyksta į Europos vadovų tarybos (EVT) posėdį Briuselyje, kur kartu su Europos Sąjungos (ES) lyderiais sieks susitarimo su Turkija dėl migrantų grąžinimo.

„Europa visiškai nesugeba prisipažinti ir pripažinti savo absorbavimo ir integravimo galimybių. Nes visos šalys garsiai to neįvardindamos, bet supranta, kad integravimo galimybės tokio masto ir tokio didelio kiekio migrantų praktiškai išseko. Tai reikia atvirai įvardinti ir nebijoti pasakyti, kad Europa turi būti uždaryta bent jau laikinai, ypač ekonominiams migrantams. Mes negalime vykdyti savo tarptautinių įsipareigojimų neužtikrinant pabėgėlimas oraus priėmimo pagal Ženevos konvenciją. Geriau ir daug pigiau tao daryti arti konflikto zonų“, – interviu Lietuvos radijui ketvirtadienį sakė D.Grybauskaitė.

Anot jos, ES išorinių sienų apsauga – svarbiausias sprendimas siekiant suvaldyti pabėgėlių krizę.

„Mano nuomone, europinis sprendimas – ES išorinių sienų apsauga. Migrantams ir pabėgėliams, kuriems reikalinga pagalba, mes pasirengę padėti, suprantame savo atsakomybę (...), bet tai nereiškia, kad sienos ir Europa turi būti visiškai atviros bet kam – tame tarpe ir galbūt nesaugiems atvykėliams ir teroristams ir visiems, kas tik nori atvykti į Europą“, – kalbėjo prezidentė.

ES ir Turkijos vadovai praėjusią savaitę sutarė dėl preliminaraus plano, kuriame numatyta, kad į Graikiją atvykstantys nauji migrantai bus grąžinami į Turkiją. Už kiekvieną į Turkiją grąžinamą migrantą sirą ES turėtų priimti po vieną asmenį iš toje šalyje esančių pabėgėlių stovyklų.

Visgi šis planas sulaukė prieštaringų reakcijų tarp ES lyderių. Prancūzija ir Čekija įspėjo Turkiją nemėginti „šantažuoti Europos“. Aukščiausi Jungtinių Tautų pabėgėlių ir žmogaus teisių pareigūnai taip pat pareiškė rimtų abejonių, ar toks planas būtų teisėtas.

Anot D.Grybauskaitės, ši pasiūlyta schema „atrodo kabai sudėtinga ir labai sunkiai įgyvendinama“.

„Ir šis pasiūlymas balansuoja ties tarptautinio teisėtumo riba. Todėl kad nėra taip paprasta išsiųsti žmogų jau patekusį į teritoriją, nėra taip paprasta jam užtikrinti visas žmogaus teises, humanitarinę pagalbą ir visa kita, tiesiog būtų paprasčiau susitarti su Turkija, kad ji tiesiog neišleistų (migrantų)“, – sakė šalies vadovė.

Ji kritikavo ES negebėjimą priimti esminių ir ilgalaikių sprendimų dėl pabėgėlių krizės, teigdama, jog šiuo metu svarstomi sprendimai – skuboti ir desperatiški.

„Matant tokį skubotumą ir desperaciją abiejose pusėse kyla klausimas ar mes iš tiesų einame teisinga linkme. (...) Spaudimas atskirų šalių kitoms šalims priimti skubotai įvairiausius sprendimus verčia mus susitikinėti kas dešimt dienų ir vis priimti tik dalinius laikinus sprendimus sėdint visą naktį. Toks darbo metodas nerezultatyvus“, – sakė D.Grybauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"