TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nuo bolševikų prie plėšikų

2011 06 14 0:00
Latvijos kovos su korupcija pareigūnė J.Strikė net sulaukė grasinimų susidoroti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Praeityje Rytų Europos valstybes rimbu pliekė komunizmas, dabar - korupcija. Naujausias to pavyzdys - sproginėjanti Latvijos politinė sistema. Apie negeroves, vykstančias pokomunistinėje erdvėje, rašė britų dienraštis "The Economist".

Dar vasarį, Latvijoje suėmus buvusį aukštą Finansų ministerijos pareigūną Vladimirą Vaškevičą už tai, kad paėmė 50 tūkst. eurų kyšį, garsiausia šalies antikorupcijos sergėtoja Juta Strikė sulaukė grasinimų susidoroti. Moteriai buvo skirta apsauga, vėliau ji kelioms savaitėms išvyko iš tėvynės. Tai tik vienas iš faktų, apnuoginančių pokomunistinės Europos tikrovę, kur kovotojai su negerovėmis susiduria su aibe bėdų ir net pavojų. Čekijos vyriausybę purto nesibaigiantys skandalai, rietenos, Bulgarijoje mėginimas pradėti branduolinės jėgainės statybas paliko politikus bejėgius, Rumunijoje ir Slovakijoje užstrigo teismų reforma. Nuo tikrovės atitrūkusius politinius atėjūnus, laimėjusius rinkimus su antikorupcijos vėliava, sistema sutriuškina per kelis mėnesius.

Korupciją sunku išmatuoti ir jos mastai labai skiriasi. Estija yra "švaresnė" nei kai kurios Vakarų Europos valstybės, o Graikijos reputacija blogesnė už daugelio Rytų Europos kraštų. Tačiau stebina tai, kad net užgrūdinti kovotojai su negerovėmis yra nusiteikę pesimistiškai. Alina Mungiu-Pippidi, rumunų aktyvistė ir mokslininkė, vyriausybių mėginimus siekti naudos viešųjų interesų sąskaita palygino su lengvai uždirbamais pinigais iš dujų ir naftos Rusijoje. Anot jos, antikorupciniai veiksmai taip ir nepasiekė didesnės visuomenės dalies, todėl aktyvistams nusviro rankos.

Su rumune sutinka Janas Urbanas, buvęs čekų disidentas ir kovotojas už sąžiningą vyriausybę: "Reikia šiek tiek sėkmės." Tokios visuomeninės grupės kaip "Defenestracija" (lot. išmetimas per langą) ir "Pakeisk politikus" piktdžiugiškai išsviedė daug senų režimo atstovų per pernykščius rinkimus. Bet naujoji vyriausybė įsivėlė į tarpusavio rietenas, įsiskolino verslui ir neįgyvendino duotų pažadų mažinti korupciją.

To priežasčių yra daug. Finansų krizė žmones išmokė apeiti taisykles. Skundikai neapsaugoti. Bendrovės, nesutinkančios duoti kyšių, pralošia toms, kurios sutinka, pavyzdžiui, varžovams iš Rusijos ar Kinijos. Verslas baiminasi, kad tvirta pozicija užtrauks nepelnytą bausmę: kabinėsis biurokratai, atsiras despotiškų mokesčių, bus nelaimėti viešieji konkursai. Europos Sąjungos (ES) įtaka nusilpo vos tik šalys prisijungė prie Bendrijos. Priešingai, iš Briuselio tekantys milijardai viešosioms paslaugoms ir infrastruktūrai modernizuoti dažnai tampa korupcijos šaltiniu. Bendrovės, politikai ir pareigūnai nelegaliai bendradarbiauja ir paprastai bausmės nesulaukia: teisinė sistema silpna, o rinkėjai atrodo apatiški ir ciniški.

Rytų Europos valstybių žiniasklaida daug loja, bet menkai kanda. Kuklūs redakcijų biudžetai reiškia viena - tyrimai subliūkšta. Reklaminės kampanijos, susijusios su ES taisyklių viešinimu, suteikia galią pareigūnams ir politikams apdovanoti savo mėgstamiausią žiniasklaidos priemonę. Pavyzdžiui, Lietuvoje didžiausia reklamdavė yra Žemės ūkio ministerija. Valstybės įmonės vaidina panašų vaidmenį. Per finansų krizę žiniasklaidos pelnas smarkiai krito. Tad užsienio investuotojai puolė kratytis nepageidaujamo verslo, o įtakos ištroškę vietiniai oligarchai užuodė daugybę gerų sandėrių. Latvijos pagrindinio dienraščio "Diena" savininkai švedai laikraštį pardavė nežinomam pirkėjui. Dauguma patyrusių žurnalistų, įskaitant ir tuos, kurie atliko antikorupcinius tyrimus, buvo atleisti arba patys išėjo.

Vienintelė Čekijos valstybinės televizijos tiriamoji laida patyrė spaudimą, kai pradėjo analizuoti stulbinamus vyriausybės teisinius manevrus, susijusius su užsienio kraujo plazmos įmone. "Tai tipiškas pavyzdys, kaip vyriausybės bando užgniaužti tiriamąją žurnalistiką", - sakė J.Urbanas.

Finansuodami banalius projektus oligarchai susilpnino žiniasklaidą. Didžiulio Vokietijos žiniasklaidos investuotojo WAZ šefas Bodo Hombachas yra pastebėjęs, kad "susipynusi oligarchų ir politikų galia nuodija rinką". Anot jo, tokie savininkai žiniasklaidą perka ne tam, kad siektų pelno, o kad darytų politinį spaudimą. Baiminamasi, kad Rytų Europos žiniasklaida gali nusiristi iki Italijos lygio.

Išeičių nėra daug. Rinkėjai trokšta stipresnės rankos. Tačiau, kaip rodo Rusijos pavyzdys, vaistai gali kenkti labiau nei liga. Bulgarijos analitikas Ivanas Krastevas sako, kad didžiausia korupcijos problema yra tylus susimokymas: "Galiausiai atsiranda šešėlinių tinklų, dėl kurių valstybės tampa nevaldomos arba jas valdo kažkas kitas." Atrodo, kad vos po 20 metų, kai buvo atgauta nepriklausomybė, daugelis Rytų europiečių eina pavojingu keliu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"