TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nuo Matos Hari iki Edwardo Snowdeno

2013 07 26 6:00
"Galima šnipinėti kiekvieną - pakanka žinoti asmens prisijungimo prie "Facebook" arba elektroninio pašto prisijungimo kodus", - atskleidė Maskvos oro uoste vis dar esantis E.Snowdenas.  Reuters/Scanpix nuotrauka

Šnipinėjimas – klausymasis, sekimas, išdavystė – nuo antikos iki šių dienų yra užkariautojų ir šio pasaulio galingųjų valdžios bei pranašumo užtikrinimo priemonė.

Dar Mozė nurodė dvylikai žvalgų iššniukštinėti viską apie pažadėtąją Kanaano žemę ir jos žmones: ar jie stiprūs ir aukšti, o gal žemaūgiai ir silpni? Kur gyvena – tvirtovėse ar palapinėse? Ar jų žemės derlingos? Grįžę žvalgai pranešė ne tik apie „pieno ir medaus upes", bet ir apie įtvirtintus miestus ir stiprius, laisvę mylinčius žmones, prieš kuriuos izraelitai - „maži it žiogai".

Kaip protingas valdovas rūpinasi savo šnipais, dar 500 metų prieš Kristų aprašė kinų generolas ir filosofas Sunzi. Iki šiol jo rankraštis „Karo menas" laikomas strategijos Biblija. Kinas rašo, kad įžvalgiausias valdovas protingiausius savo karius siųs šnipinėti ir taip pasieks neregėtą sėkmę, žinoma, jei nešykštės jiems atlygio ir prieš tai dar patikrins, ar jie dori.

Mata Hari, R.Sorge ir kiti

Didieji strategai, tokie kaip Napoleonas, ir Europos intrigantai kunigaikščiai žinojo apie Sunzi taisykles. Slaptųjų tarnybų šlovės valanda išmuša pasaulinių karų, žiaurių diktatūrų, šaltojo karo ir techninės pažangos laikais. Pirmojo pasaulinio karo metais Alice Dubois slapyvardžiu veikianti Louise de Bettignies okupuotoje Prancūzijos dalyje subūrė slaptųjų agentų tinklą, pramintą Alice tarnyba. Šis tinklas sąjungininkams teikė informaciją ir parengdavo karo belaisvių pabėgimą. Deja, L.de Bettignies buvo demaskuota ir prieš pat karo pabaigą mirė vokiečių nelaisvėje.

Olandė šokėja Margaretha Geertruida Zelle, žinoma kaip Mata Hari, - bene garsiausia pasaulio šnipė, nors geriau nei šnipinėti jai sekėsi vaidinti lemtingą moterį. Ji buvo dviguba agentė, už šnipinėjimą nuteista Prancūzijoje ir 1917 metais sušaudyta netoli Paryžiaus. Iki šiol neaišku, kam ji teikė informaciją, tačiau pastatyta prieš nuosprendį turinčių įvykdyti kareivių rikiuotę ji atsisakė akių raiščio.

Žurnalistas Richardas Sorge buvo vokiečių dienraščio „Frankfurter Zeitung" korespondentas Japonijoje. O iš tiesų šis rusų ir vokiečių kraujo turėjęs komunistas dirbo Josifui Stalinui. Palaikydamas artimus ryšius su Vokietijos ambasada Japonijoje jis žinojo Vokietijos ir Japonijos puolimo planus. 1941 metais R.Sorge buvo demaskuotas, o 1944-aisiais nužudytas.

Komunistai buvo ir Maskvai žinias apie atominės bombos kūrimą perduodavę Ethele ir Julius Rosenbergai. Ši pora 1951 metais JAV buvo nuteista taikos metui neįprastai griežta mirties bausme. Protestą pareiškė net popiežius, bet niekas nepadėjo: po dvejų metų abu mirė elektros kėdėje.

Rytų Vokietijoje gyvenęs Markus Wolfas 34 metus vadovavo "Stasi" užsienio žvalgybai. Būtent jis sukūrė „Romeo metodą", t. y. žavius šnipus siųsdavo suvilioti VFR vyriausybinėse įstaigose ir NATO būstinėje Briuselyje dirbančių sekretorių. Apsimetę švelniais meilužiais "Stasi" karininkai įkalbėdavo savo drauges bendradarbiauti. „Žvalgybos tikslais" vienas šnipas net vedė Užsienio reikalų ministerijoje dirbusią Leonore Suetterlin. Sužinojusi tiesą ji nusižudė.

Aldricho Ameso tėvas dirbo CŽV, ten būdamas vos 20-ies ir pats A.Amesas pradėjo savo karjerą, metams bėgant tapo skyriaus vadovu. Bet iš tiesų jis dirbo Rusijai. A.Amesas išdavė 36 JAV žvalgus, kai kurie jų buvo nužudyti. KGB jam sumokėjo kelis milijonus dolerių, nes vienintelis jo motyvas buvo pinigai. 1994 metais A.Amesas buvo demaskuotas ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos.

CŽV agentę Artimųjų Rytų specialistę Valerie Plame demaskavo patys darbdaviai. 2003 metais laikraštyje pasirodžiusiame straipsnis apie jos vyrą diplomatą Josephą Wilsoną lyg tarp kitko užsiminta, kad jo žmona - agentė. Manoma, kad JAV vyriausybė išdavė šią moterį, nes nebepageidavo sutuoktinių paslaugų.

1965 metų gegužę Damaske buvo pakartas Eli Gohenas. Šis "Mossad" agentas Sirijoje puoselėjo žydų nekenčiančio žmogaus įvaizdį ir būdamas artimas Sirijos gynybos ministrui sužinodavo apie naujus ginklus. Jis buvo demaskuotas, kai sumanė nuvykti aplankyti savo šeimos. Visos Izraelio pastangos iškeisti šį šnipinėjimo genijų žlugo.

Kodėl tampama šnipu

Tai sunkus klausimas, nes agentų neapklausi. Lieka tik demaskuotieji ir jų gyvenimo istorijos. Giacomo Casanova to ėmėsi, nes prarado savo turtus ir buvo ištremtas iš Venecijos. Iš ilgesio ir dėl pinigų stygiaus garsusis suvedžiotojas sutiko šnipinėti Venecijai, ir jam leista vėl gyventi šiame mieste.

Nors šnipu tampama dėl įvairių priežasčių, svarbiausioji – pinigai. 2004 metais JAV gynybos ministerijoje išanalizuotos 150 demaskuotų Amerikos šnipų bylos. Iš jų 69 proc. šnipinėjo dėl pinigų. Tačiau esama ir tai darančiųjų dėl savo įsitikinimų, trokštančiųjų atkeršyti už režimo jiems padarytą skriaudą. Dar kiti šnipais tampa dėl specialiųjų tarnybų spaudimo arba šantažo. Tai paneigia populiarią nuomonę, kad tai daroma dėl aštrių pojūčių, nes tai tik antraeilis motyvas. 93 proc. šnipų – jauni vyrai. 46 proc. jų ėmėsi šio darbo nesulaukę 30-ies. Daugiau nei pusė jų – vedę.

Dvigubų agentų, perbėgimo ir klausymosi istorijos žavi bei glumina. Iki šiol niekas nežino, kurią pusę ir tiesų palaikė legendinis šnipas Kimas Philby. Iš pradžių šis Kembridžo absolventas buvo laikomas aistringu komunistu. Buvo rusų informatorius, o vėliau leidosi užverbuojamas britų slaptosios tarnybos MI6. Po Antrojo pasaulinio karo jis buvo CŽV ryšininkas, bet gyveno viename name su draugu, kuris vėliau buvo demaskuotas kaip sovietų agentas. K.Philby nuolat buvo įtarinėjamas, bet apdovanojamas ordinais. Priverstas išeiti į pensiją jis pasirodė Artimuosiuose Rytuose kaip MI6 agentas, o 1963 metais paprašė politinio prieglobsčio Maskvoje ir toliau dirbo KGB, bet liko buvusio MI6 agento ir rašytojo Grahamo Greeno draugas. K.Philby istorija įkvėpė Johną Le Carre parašyti romaną „Dama, karalius, tūzas, šnipas". Bet nebūtinai šnipinėjimo meistrai įkvėpdavo rašytojus ir scenaristus – būdavo ir atvirkščiai. Agentai vogdavo idėjas iš rašytojų ir scenaristų. Pavyzdžiui, KGB veikė specialusis padalinys, kurio užduotis buvo kopijuoti filmuose rodomą šnipinėjimo techniką.

Įdomi ir garsiausio vokiečių šnipo Guenterio Guillaume'o istorija. Berlyne gimęs G.Guillaume'as po karo apsigyveno Vakarų Vokietijoje, bet nutylėjo, kad priklausė nacionalsocialistų partijai, todėl jį užverbavo VDR saugumas. 1957 metais šis vokietis įstojo į Socialdemokratų partiją ir sugebėjo tapti VFR kanclerio referentu. Tik 1974 metais jis buvo įtartas šnipinėjimu ir suimtas, o kancleriui Willy Brandtui teko atsistatydinti. 1981-aisiais šis šnipas iškeistas į kitą agentą ir galėjo išvykti į VDR, ten buvo šlovinamas kaip Taikos žvalgas.

Svarbiausia paskata - pinigai

Kai slaptųjų tarnybų istorikas Wolfgangas Kriegeris išanalizavo ne tiek šnipinėjimo korifėjų, kiek „beveidžių agentų", t. y. namų patarnautojų, eilinių kareivių, samdomų darbuotojų ir net net keliaujančių fokusininkų veiklą, paaiškėjo, kad beveik visi rinko informaciją dėl pinigų. Buvo išdavinėjusiųjų ir dėl tikėjimo – nesvarbu, ar jie tikėjo Dievą ar sistema. Įsitikinimai paskatina perbėgti į kitą pusę. Šio meto garsiausias perbėgėlis Edwardas Snowdenas - jis paliko Ameriką, kurią laikė demokratijos etalonu, paaiškėjus, kad ji masiškai seka savo piliečius.

Šiuo metu techninės priemonės tobulėja taip greitai, kad net demokratinės valstybės neatsispiria pagundai kaupti informaciją – apie viską ir visus. Žinojome, kad radijo bangomis valdomais žvalgybiniais lėktuvais galima stebėti iš oro, o palydovais iš kosmoso skaityti mūsų laikomus laikraščius. Nauja tai, kad galima prisijungti prie vandenyno dugnu nutiesto kabelio, kuris leidžia bendrauti skirtinguose žemynuose gyvenantiems žmonėms. Tai ir padarė britų slaptosios tarnybos.

Neseniai socialiniame tinkle "Facebook" pasirodęs laiškelis – geriausia naujosios tikrovės iliustracija. Jame kažkoks šmaikštuolis parašė: „Mielas Barakai Obama, mielosios CŽV ir NSA, šiandien sulūžo mano kompiuterio standusis diskas. Norėčiau paprašyti atsiųsti mano sukauptų duomenų kopiją. Siuntimo išlaidas apmokėsiu, dėkoju."

Dėl informacijos kaupimo naudos nuolat ginčijamasi. Dažniausiai prisimenami nesėkmės atvejai, kai nei technika, nei šnipai neapsaugojo nuo Perl Harboro užpuolimo, 2001 metų rugsėjo 11-osios tragedijos, teroristų atakos Londone ir Bostone. Tačiau skandalą dėl šnipinėjimo gali sukelti tik žmogus. Neaišku, kas nutiks E.Snowdenui, bet kitų šnipų gyvenimas tęsiasi. JAV demaskuota Anna Chapman ramiai sau veda televizijos šou Rusijoje, nė trupučio nesibaimindama viešumos. Jos pusnuogės nuotraukų gausu rusiškuose žurnaluose, o "Twitter" tinkle ji net pasipiršo E.Snowdenui.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"