TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nuo vyno prie alaus

2008 12 24 0:00
Europiečiai vis dažniau geria alų ir vis didesniais kiekiais.
AFP/Scanpix nuotrauka

Per pastaruosius metus gėrimo tradicijos Europoje ėmė keistis į blogąją pusę - geriama vis daugiau.

"Europiečiai turi gurkšnoti vyną jaukiuose restoranėliuose, o ne plempti alų kaip Amerikos studentai", - neseniai pasibaisėjęs rašė JAV laikraštis "The Wall Street Journal", šokiruotas naujų Europos gėrimo tradicijų.

"Iki visiško nusitašymo".

Europoje susiformavo naujos alkoholio vartojimo tradicijos. Net Prancūzijoje ir Italijoje, kurios garsėja gerais vynais, alaus parduodama vis daugiau. Be to, daugelyje šalių, kur anksčiau pietaujant užtekdavo simboliškai išgerti taurę vyno, dabar geriama "iki visiško nusitašymo".

Tyrimą, kaip geria europiečiai, 13 Europos valstybių, taip pat Rusijoje ir Turkijoje, atliko bendrovė GfK. Net 17 tūkst. žmonių buvo paklausta, kaip dažnai jie vartoja alkoholį, ką dažniausiai geria ir kaip gėrimas veikia jų gyvenimą. Gauta informacija daug ką šokiravo. Beveik trečdalis Vakarų Europos gyventojų pareiškė, kad apskritai nevartoja alkoholio. Italijoje abstinentai sudaro net 53 proc., o Turkijoje, kuri yra musulmoniška valstybė, visiškai negeria net 83 proc. gyventojų. Tačiau tuo pat metu Italija yra ir ta šalis, kur taurės siekiama dažniausiai - 16 proc. apklaustųjų tai daro bent kartą per dieną. Rusijoje, Lenkijoje ir Švedijoje, kur gajos degtinės gėrimo tradicijos, tik 1 proc. gyventojų prisipažino, kad geria bent kartą per dieną.

Užtat girtuokliavimas vis labiau įsigali Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Olandijoje. Būtent dėl to dviejose pastarosiose valstybėse buvo nutarta leisti pardavinėti ir vartoti alkoholį jaunimui ne nuo 16-os, o nuo 18-os metų.

Kas ir kiek geria

Atliktas tyrimas atskleidė ir netikėtumų. Pasirodė, kad daugelyje Europos valstybių jaunimas geria rečiau nei jų tėvai ir seneliai. Tačiau jei jau vartoja alkoholį, tai gerokai didesniais kiekiais.

Moterys geria mažiau už vyrus. 40 proc. Vakarų Europos moterų tvirtina, kad visai negeria (taip teigia ir 22 proc. vyrų). Vidurio Europoje negeria 48 proc. moterų ir 24 proc. vyrų. Daugiausia abstinentų, be Turkijos, yra Portugalijoje (72 proc.), o mažiausiai Švedijoje - 16 procentų.

Alus nurungia vyną

Paaiškėjo, kad tradiciškai vyno šalimis laikomose Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje vis daugiau geriama alaus ir vis mažiau vyno. Tačiau valstybėse, kur iki šiol dominavo alus - Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje ir Olandijoje - gyventojai vis dažniau renkasi vyną. Įdomu ir tai, kad jau 35 proc. rusų nuo degtinės perėjo prie alaus. Gėrimo įpročių nekeičia tik čekai ir vokiečiai, kur alus kaip buvo, taip ir liko mėgstamiausias gėrimas.

Daugiausia vyno pagamina italai

Suvedus šių metų rezultatus paaiškėjo, kad Italija pirmą kartą po dešimties metų pagal vyno gamybą aplenkė Prancūziją. Šiemet šioje šalyje pagaminta 47 mln. hektolitrų vyno, arba 8 proc. daugiau nei pernai. Tuo tarpu prancūzų vyndariai vyno pagamino 5 proc. mažiau, todėl visas kiekis sudaro tik 44 mln. hektolitrų.

Italija buvo pralenkusi Prancūziją tik 1998 metais, tačiau paskui ji ėmė mažinti vynuogynų plotus ir gerinti vyno kokybę. Tai davė puikių rezultatų - dabar itališki vynai užima 17 proc. pasaulio ir trečdalį Europos Sąjungos rinkos.

Pagal vyno gamybą su Italija ir Prancūzija Europoje gali varžytis tik Ispanija. Nors po jos eina Portugalija, Rumunija ir Graikija, šiose šalyse vyno pagaminama nepalyginamai mažiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"