TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nuogąstavimai dėl Europos Sąjungos išlikimo

2010 05 27 0:00

Austrijos laikraštis "Kronen Zeitung", sutrumpintai vadinamas "Krone" (karūna, - red.) nevengia skelbti kritiškų straipsnių apie Europos Sąjungą (ES). Šį mėnesį rubrikoje "Skaitytojų laiškai" paantrašte "Dėl Europos Sąjungos teatro" buvo išspausdintos dvi kritiškos nuomonės, kurių autoriai nestokoja humoro jausmo. Manytume, jos būtų įdomios ir LŽ skaitytojams, nes parodo, ką mano "bendrasąjungininkai" iš Austrijos. "Ar ES nesubyrės?"

Tokį klausimą kelia Josefas Klepitsas. Jis rašo:

"Esu už Europą ir vertinu tai, kad priklausau Europos kultūrai bei civilizacijai. Bet Europa - tai ne ES su savo išsipūtusia galva Briuselyje. ES atstovai neturi teisės savintis Europos, nors nuolat tai daro ir tai yra svarbiausia problema. Europa priklauso mums visiems, ne vien tik Briuselio biurokratams.

"Krone" yra vienintelis laikraštis, kuris kasdien visiems suprantama kalba primena apie šį skirtumą. Ir gerai daro. Briuselis reglamentuoja, kuri obuolių pusė turi būti rausva, nustato maksimaliai leistiną vejapjovių keliamą garsą. Jis sprendžia, koks vanduo yra švarus, iš ko turi būti padaryti ledinukai nuo kosulio. Be to, reglamentuojamas agurko išsilenkimo laipsnis, traktoriaus sėdynės forma. Nepamirškime diskusijų dėl uogienės ir reklamos draudimų - vienintelis dalykas, ko trūksta, yra draudimas uždrausti.

Sunku patikėti, bet kartais Bendrijoje pasireiškia ir blaivus protas - nutarimas, reglamentavęs leistiną dydį skylutės, susidariusios iš medžio tekstūros iškritus šakelei, veikiai buvo panaikintas.

Nėra ko stebėtis, kad pasitikėjimas ES nuolat mažėja, klupinėjama užkliuvus už savo klaidų ir valdžios interesų. Daugelis dalykų buvo pradėta įgyvendinti pernelyg greitai. Pavyzdžiui, atidarytos visos sienos, ES išplėsta į rytus, į euro zoną pateko tokie aferistai ir sukčiai kaip graikai. Ypač tenka apgailestauti dėl to, kad ES seniai prarado ryšius su žmonėmis ir iš valstybių narių išreikalauja sau vis daugiau valdžios.

Todėl negalėjo būti ištesėta daugybė aistringų mūsų ES gerbėjų - Franzo Vranitzky (buvęs Austrijos kancleris, socialistų partijos pirmininkas, - red.), Erhardo Buseko (Austrijos liaudies partijos veikėjas, buvęs vicekancleris), Aloiso Mocko (buvęs vicekancleris, užsienio reikalų ministras, Austrijos liaudies partijos veikėjas), Wolfgango Schuesselio (liaudies partijos veikėjas, buvęs Austrijos kancleris) - pažadų. Taip liko neišsaugotas santaupų anonimiškumas, nieko gero neišėjo iš tranzito sutarties.

Nedarbas pasiekė rekordinį lygį, mūsų valiutos vertę lemia spekuliantai. ES jaunimo nedarbas jau siekia 20 proc., Ispanijoje - net 42 procentus. Tai reiškia, kad pagrindinis mokesčių šaltinis vis labiau senka, o tai kelia socialinį nerimą.

Geras politinis sprendimas buvo bendra valiuta. Vienas ES kūrėjų, buvęs Vokietijos federalinis kancleris Helmutas Kohlis, prieš daugelį metų buvo pasakęs, jog tam, kad būtų galima išgyventi, vien valiutų sąjungos neužtenka. Norint atsilaikyti prieš Kiniją, Indiją ir JAV, euro zonoje dar papildomai reikia ūkio vienybės su vienodais mokesčiais ir rinkliavomis.

Europai iki to dar labai toli, ir niekas nežino, ar apskritai galima šitaip nepaisyti nacionalinių interesų. Kad ir kaip neįtikimai skamba: spekuliacijos valiuta, ekonominės vienybės nebuvimas, besitęsiančios biurokratinės patyčios ir tebetvyranti paprastų piliečių atskirtis gali sužlugdyti ir šimtmečio projektą - ES."

"Vėl buvo galima užlopyti dar vieną skylę"

Taip mano Wilhelmas Haiblis. Jis rašo:

"Nors daugelis to nenori girdėti, bet ES taip skubotai atsirado pirmiausia dėl ekonominių priežasčių. Vienas svarbiausių argumentų buvo siekis ilgesniam laikui apsaugoti mūsų gerovę. Po karo Vidurio Europos šalys išgyveno didžiulį ūkio pakilimą. Dėl didėjančio bedarbių skaičiaus, mažėjančių realių pajamų ir kelių kitų priežasčių tas ekonomikos augimas išsisėmė. Vienintelė galimybė buvo "į savo laivą" pasikviesti "augančių rinkų". Dėl to buvo forsuojama ES plėtra (taip pat ir į Rytus). Kad visa ši finansinė mašina iš tikrųjų veiktų, į tas augančias rinkas pirmiausia reikia įlieti pinigų. Pinigų palankių kreditų pavidalu, tarkime, mūsų bankų pinigų. Šalyse, į kurias tie pinigai pateks, žmonės nusipirks (paėmę kreditą, gavę paramą ir pan.) daiktų, kurių anksčiau nebūtų galėję įsigyti. Variklis pradeda suktis. Mes vėl imame gaminti dalį jiems reikalingų daiktų ir t.t.

Viskas gerai, kol variklis veikia. Tačiau, neduok Dieve, jis ims užsikirsti. Menkiausias netikrumas rinkoje gali sukelti grandininę reakciją, staigiai nutraukti dirbtinį augimą. Netikrumas reiškia netikrumą ir pinigų rinkoje (tai pajutome kilus ūkio krizei), taip susiformuoja lavina. Geriau įsigilinus galima teigti, kad šiandien niekas negali įsivaizduoti, kas atsitiktų, jeigu staiga reikėtų grąžinti visus kreditus ir paskolas. Kad mums negrėstų toks scenarijus, reikia nedelsiant užkamšyti kiekvieną skylę. Ūkio krizės (kuri iš tiesų buvo pinigų krizė) sąlygomis tenka labai stipriai remti bankus, o kaip rodo Graikijos pavyzdys, ir visą valstybę. Ir dar turime susitaikyti su tuo, kad pinigų tikriausiai niekas niekada negrąžins.

Parengė Irena TUMAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"