TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nuosaikus akiniuotis prieš dinamišką pasipūtėlį

2012 05 07 6:04

Vakar prancūzai balsavo rinkimuose, kurių baigtis galėjo būti pirmas nuo 1988 metų prezidentas socialistas. Tiesa, paskutinę akimirką Nicolas Sarkozy pažadėjo "netikėtą" savo pergalę, nors apklausos rodė ką kita. 

Antrasis rinkimų ratas, kuriame balsuoti galėjo daugiau kaip 43 mln. Prancūzijos piliečių Europoje, buvo labai įtemptas. Susigrūmė dabartinis dešiniųjų prezidentas N.Sarkozy, per pirmąjį ratą gavęs 26,2 proc. balsų, ir socialistas Francois Hollande'as, per pirmąjį ratą aplenkęs varžovą su 28,6 proc. balsų. 

Visuomenės apklausos ir rinkimų agitavimas buvo draudžiami paskutines 32 valandas prieš rinkimų apylinkių atidarymą, bet F.Hollande'as rinkimų dieną pradėjo kaip aiškus favoritas, nors būta ženklų, kad N.Sarkozy jį vejasi. Visą pusmetį apklausos nuolat rodė, kad N.Sarkozy pagal populiarumą atsilieka, bet jis vykdė aktyvią kampaniją ir skyrė daugiausia dėmesio rinkėjams, nuogąstaujantiems, kad imigracija ir globalizacija kelia grėsmę prancūziškam gyvenimo būdui. Naujausia apklausa jau rodė, kad N.Sarkozy galėjo sumažinti varžovo persvarą iki 4 procentų.

Kitų kandidatų balsai

Abiem varžovams labai svarbu buvo pasiglemžti kitų kandidatų, nepatekusių į antrąjį ratą, balsus. Tačiau kraštutinių dešiniųjų ir imigracijos priešininkų kandidatė Marine Le Pen, per pirmąjį ratą surinkusi bemaž 18 proc. balsų, neparėmė nė vieno kandidato ir žadėjo įmesti tuščią balsalapį. Apžvalgininkų manymu, taip ketino pasielgti daugelis jos šalininkų. Kita vertus, kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto rėmėjams turėtų labai nepatikti prezidentas socialistas, tad apie pusė jų buvo linkę vis dėlto balsuoti už N.Sarkozy. 

Daugeliui rinkėjų nepatinka prašmatnus N.Sarkozy stilius, kurį jis demonstravo per savo penkerių metų kadenciją, ir jie sveikino F.Hollande'o pažadą būti "normaliu prezidentu". Šis savo ruožtu ragino rinkėjus garantuoti jam aiškią pergalę, kad įgytų tvirtą mandatą vykdyti savo kairiosios pakraipos programą ir priešintis Europos Sąjungos (ES) peršamai biudžeto išlaidų taupymo politikai. "Noriu svarios pergalės, - sakė F.Hollande'as. - Jei Prancūzijos žmonėms reikia pasirinkti, jie tai turi padaryti aiškiai, triuškinamai - kad nugalėtojas turėtų pajėgumų ir priemonių veikti." F.Hollande'o balse pastarosiomis dienomis skambėjo vis didesnis pasitikėjimas savimi.

Visiškos priešingybės

Prancūzijos spauda daug dėmesio skyrė abiejų varžovų asmenybėms. Buvo rašoma, kad F.Hollande'as ir N.Sarkozy - vienmečiai (abu 57 metų), bet juos skiria šviesmečiai; vargu ar būna daug tokių skirtingų žmonių - akiniuotas švelnaus būdo F.Hollande'as ir hiperaktyvus, arogantiškas N.Sarkozy.

N.Sarkozy kurį laiką net buvo pats populiariausias po generolo Charles'io de Gaulle'io prezidentas, bet jo žvaigždė greit išblėso. Per penkerius metus jo pažadai dėl turto ir darbo vietų kūrimo pasirodė esą tik miražas, tad N.Sarkozy agresyvumas daugelį rinkėjų tik erzino.

Jo pradinis akį rėžęs stilius su vakarienėmis prabangiuose restoranuose, atostogomis jachtose ir vedybomis su supermanekene Carla Bruni nedaug jam tepadėjo. Kita vertus, jo šalininkai atkreipė dėmesį į reformas, kurias N.Sarkozy sugebėjo prastumti abejojančiame parlamente ir visuomenėje: nepopuliarų pensinio amžiaus padidinimą nuo 60 iki 62 metų ir universitetų nepriklausomumo garantiją. Be to, jis suvaidino vaidmenį tarptautinėje arenoje - padėjo susiderėti dėl Rusijos karinės kampanijos Gruzijoje pabaigos ir vadovavo NATO intervencijai Libijoje. Prancūzijos ekonomika, nors ir nukentėjo, yra geresnės būklės nei Italijos ar Ispanijos.

F.Hollande'as, kurį globoja buvęs Europos Komisijos pirmininkas Jacques'as Delors'as, priklauso tai kartai, kuri formavosi valdant vieninteliam Prancūzijos prezidentui socialistui Francois Mitterrand'ui. Jis dirbo parlamente, buvo partijos aktyvistas ir 11 metų jai vadovavo, bet niekada dar nebuvo užėmęs jokio aukšto posto vyriausybėje. Spalį jis buvo išrinktas partijos kandidatu per amerikietiško stiliaus pirminius rinkimus.

F.Hollande'as pasirodė kaip nuosaiki ir vienijanti asmenybė, bet sulaukė ir pašaipų dėl blankumo. Buvęs S.Royal, kurią N.Sarkozy įveikė per prezidento rinkimus 2007 metais, partneris, dabar palaiko santykius su politikos žurnaliste Valerie Trierweiler. Kalbama, kad tai ji paskatino šį kandidatą prieš rinkimų kampaniją numesti 10 kg svorio ir įsigyti akinius plonesniais rėmeliais. Jis užima klasikinę socialistų platformą - žada padidinti mokesčius turtingiesiems, taip pat ir socialines išlaidas bei sukurti tūkstančius valstybinių darbo vietų. Kai kurie jo pareiškimai abejotini ir kelia nerimą ES, tačiau ekspertai teigia, kad F.Hollande'as tikriausiai bus pragmatiškas lyderis.

F.Hollande'ui naudinga žmonių antipatija N.Sarkozy, ir kai kurie rinkėjai sakė, kad balsavo prieš N.Sarkozy, o ne už F.Hollande'ą.

BBC, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"