Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
PASAULIS

Nusiginklavimui prieštarauja galingieji

 
2008 05 20 0:00

Daugiau nei 100 valstybių atstovai susirinko tam, kad susitartų dėl kasetinių bombų draudimo. Pasaulis gavo realią viltį atsisakyti šio baisaus ginklo, tačiau nusiginklavimui priešinasi didžiosios valstybės, kurios aktyviausiai jį naudoja.

Dubline vakar prasidėjo 12 dienų truksianti konferencija dėl kasetinių bombų uždraudimo. Tam pritaria daugiau kaip 100 pasaulio valstybių. Aktyvistai sako, kad dėl pasaulinio draudimo galima susitarti "dabar arba niekada". Tačiau kelios šalys, kurios gamina ar naudoja kasetines bombas, konkrečiai - JAV, Kinija, Rusija, Indija, Pakistanas ir Izraelis, nepritaria tokios sutarties pasirašymui. Šios šalys teigia, kad kasetinės bombos būtinos kai kuriems kovos uždaviniams spręsti. Jų atstovai nedalyvauja konferencijoje.

Kai kurios valstybės, dalyvaujančios šiame forume, ketina siūlyti šių bombų naudojimą ir gamybą reglamentuojančios sutarties pataisas. Tai - Didžioji Britanija, Danija, Prancūzija, Vokietija, Japonija, Olandija, Švedija ir Šveicarija. Derybų, vykstančių Dublino stadione "Croke Park Gaelic", tikslas - pasiekti platų susitarimą, kuriuo jį pasirašiusioms šalims būtų visiškai uždrausta naudoti, gaminti ir kaupti kasetines bombas.

Organizacijų grupės "Cluster Munitions Coalition" (CMC) vadovė Grethe Ostern sakė, kad toks susitarimas būtinas norint išvengti tolesnių kančių. "Vyriausybės apie kasetinių bombų pavojų kalbėjo daug metų. Toliau delsti reiškia tolesnius taikių žmonių sužeidimus ir mirties atvejus. Turime unikalią progą Dubline uždrausti kasetines bombas - dabar arba niekada", - sakė ji.

Popiežius Benediktas XVI taip pat paragino uždrausti naudoti kasetines bombas. "Tikiuosi, kad dalyviai priims tvirtą ir patikimą tarptautinį susitarimą. Būtina ištaisyti praeities klaidas ir neleisti joms pasikartoti ateityje. Aš meldžiuosi už kasetinių bombų aukas, už jų šeimas ir už tuos, kas dalyvaus konferencijoje", - sakė jis.

Humanitarinės organizacijos atkreipia dėmesį, kad kasetinės bombos daro didelę žalą taikiems gyventojams. Kasetines aviacines bombas ir artilerijos sviedinius sudaro išmušimo užtaisas ir šimtai sprogių mažų kovinių dalių, kurios pasklinda po didelę teritoriją. Ne visos jos susprogsta nuo smūgio. Neretai jos išlieka kovinės būklės daug metų, keldamos grėsmę taikiems gyventojams.

Sutarties projekte šalys įpareigojamos niekada nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nesaugoti ir neperkėlinėti kasetinių šaudmenų, kartu - nepadėti kitiems dalyvauti tokioje veikloje, jų neskatinti ir neversti. Tačiau kai kurios valstybės, ypač - Didžioji Britanija, norėtų sušvelninti susitarimo tekstą.

Šis procesas, kurį 2007 metų vasarį pradėjo Norvegija, vyksta taip pat, kaip ir istorinis 1997 metų Otavos sutartyje numatytas priešpėstinių minų draudimas. Jis vykdomas ne Jungtinėse Tautose (JT), kad būtų išvengta veto ir kad sutartis būtų sudaryta greičiau.

1999 metais Kosove ir 2003 metais Irake kasetiniai šaudmenys pareikalavo daugiau taikių gyventojų gyvybių, nei bet kokie kiti ginklai. Kasetiniais šaudmenimis ginkluotos daugelio šalių armijos, jie ne kartą buvo naudojami per karinius konfliktus. 2006 metų vasarą tokias bombas Pietų Libane aktyviai naudojo Izraelis, per metus, nors ugnis buvo nutraukta, dėl jų žuvo daugiau kaip 200 civilių gyventojų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"