TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nusiginkluoja tik Vakarai

2014 04 21 6:00
Kol NATO ir ES mažina išlaidas gynybai, Kinija jas sparčiai didina, tačiau stengiasi tai nuslėpti nuo Vakarų. AFP/Scanpix nuotrauka

2013 metais visų pasaulio valstybių išlaidos karybai sumažėjo beveik 2 proc. Kol Vakarų šalys mažina savo karinius biudžetus, likusios valstybės juos sparčiai didina. Siekdami pasipelnyti iš gynybos sektoriaus, Vakarai daugiau investuoja ne į kariuomenę, bet į ginklų verslą.

Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas skelbia, kad visų pasaulio šalių karinės išlaidos 2013 metais sumažėjo 1,9 procento. Tokia tendencija džiuginti neturėtų. Bendrą pasaulio valstybių rodiklį paveikė NATO ir kitų Vakarų valstybių karinių biudžetų apkarpymai (vien JAV 2013 metais savo kariuomenės biudžetą sumažino 7,8 proc). Kitose šalyse išlaidos gynybai tik augo.

Siekia dominuoti savo kieme

Į skaičiavimus neįtraukus Vakarų valstybių, visų likusių šalių karinės išlaidos 2013-aisiais augo 1,8 procento. Iš viso jos gynybai skyrė per 1,7 trilijono dolerių. Daugiausiai išlaidas gynybai didino Afrikos ir Viduriniųjų Rytų šalys.

Tokią tendenciją galima paaiškinti visai paprastai. Šių regiono valstybių ekonominiai pajėgumai pastaraisiais metais sparčiai augo. Normalu, kad pasipildžiusios biudžetus valstybės susirūpina savo saugumu ir imasi stiprinti gynybą. Be to, stiprindamos kariuomenę, šios šalys siekia įtvirtinti savo pozicijas regione ir nustelbti galimas konkurentes. Taip Šiaurės Afrikoje elgiasi Alžyras, Viduriniuosiuose Rytuose – Saudo Arabija (ši šalis savo gynybai skiria net 9 proc. bendrojo vidaus produkto), Bahreinas, Irakas.

Įdomios tendencijos pastebimos Kinijoje. Oficialiais duomenimis, Kinija užima antrą vietą (po JAV) pagal gynybai skiriamų lėšų dydį. Spėjama, kad kinai viešai deklaruoja toli gražu ne visas savo išlaidas karybai. Gali būti, kad Kinija pagal šį rodiklį yra gerokai arčiau JAV. Nepaisant to, amerikiečių karybos ekspertai bent kol kas sunerimti nelinkę. Jų manymu, net pavijusi Jungtines Valstijas gynybos išlaidų suma, Kinija dar ilgai atsiliks nuo JAV dėl prastesnės karinių pajėgumų kokybės.

Ne mažiau įdomus yra Indijos atvejis. Antra pagal gyventojų skaičių valstybė ir didžiausia demokratija pasaulyje, Indija nedemonstruoja jokios ypatingos karinės galios. Šios šalies karinis biudžetas 2013 metais sudarė tik 2,7 proc. bendrų pasaulio išlaidų karybai. Turint omenyje šalies gyventojų skaičių, Indijos karinė galia pasaulio mastu yra minimali. Tokią Indijos politiką analitikai aiškina tuo, kad ši šalis nepretenduoja į regiono galiūnės statusą – Indijos valdžia gerokai daugiau dėmesio skiria vidaus politikos problemoms, o savo išorės interesus dažnai nustumia į antrą planą.

Tiekia ginklus priešams

Nepaisant augančių kitų valstybių karinių pajėgumų, Vakarų šalys su JAV priešakyje bent kol kas išlieka pasaulio lyderėmis. Vien JAV karinis biudžetas, nepaisant įvykdytų apkarpymų, sudaro 37 proc. visų pasaulyje karybai skiriamų išlaidų.

Tačiau be augančių kitų regionų karinių pajėgumų Vakarai susiduria su dar viena problema. Pažangias karines technologijas turinčios Vakarų valstybės sėkmingai prekiauja savo ginkluote visame pasaulyje. Anksčiau ginklai buvo tiekiami tik kariniams sąjungininkams ir potencialiems partneriams, tačiau dabar vakarietiški ginklai dažnai atsiduria ir nedraugiškų valstybių arsenaluose.

Vokiečių kariai demonstruoja savo ginkluotę. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Valstybės parduoda ne tik ginklus, bet ir leidimus juos gaminti. Vakarietiškas (dažnai – amerikietiškas ar vokiškas) technologijas įsigijusios šalys gali pačios gaminti bei perparduoti vakarietiškus ginklus. Tokiu būdu jie lengvai patenka į priešiškai Vakarams nusiteikusių šalių vadovų rankas. Pavyzdžiui, po 2011 metais įvykdyto perversmo Libijoje paaiškėjo, kad šalies diktatoriaus Muammaro Gaddafio armija buvo apginkluota vokiškais automatais „Heckler & Koch G36”. Tais pačias ginklais Vokietija ginkluoja ir NATO karius.

Kai kurie gynybos ekspertai baiminasi, kad sunkiai sukontroliuojami ginklų verslo sandoriai kelia Vakarams didesnį pavojų nei mažinamos jų išlaidos gynybai. Vokietija teisinasi, kad prekyba ginklais jai reikalinga norint palaikyti stiprią ir konkurencingą karinę pramonę. Kitaip tariant, didelė paklausa generuoja didelius pinigus, kurie padeda šaliai toliau sėkmingai vystyti aukšto lygio technologijas. Įdomu tai, kad pati Vokietija vangiai įsitraukia į karinius konfliktus, tad patys vokiečiai itin retai naudojasi savo kokybiškais ginklais.

Pesimistiškai nusiteikę analitikai įsitikinę, kad vykdydamos tokią politiką Vakarų valstybės kasa sau duobę. Apginkluodamos kitų valstybių kariuomenes, jos netenka turimo technologinio pranašumo, kuris ilgainiui gali pasirodyti labai svarbus.

Naujausios karinės tendencijos byloja viena – vis daugiau valstybių pasaulyje stiprina savo kariuomenes ir tai daro dvejopai – didindamos išlaidas gynybai ir pirkdamos pažangias karines technologijas iš Vakarų. Ar Vakarų nusiginklavimas ir išlaisvėjusi prekybos ginklais politika iš tiesų yra pavojinga regionui, greitu metu vargu ar paaiškės. Tačiau ilgainiui tiek auganti Kinijos karinė galia, tiek kitų valstybių pajėgumai gali mesti rimtą iššūkį nusistovėjusiai Vakarų saugumo santvarkai.

***

Daugiausiai lėšų gynybai skiriančios valstybės (2013 m.):

1. Jungtinės Amerikos Valstijos (karinis biudžetas sudaro 37 proc. visų pasaulio išlaidų gynybai)

2. Kinija (11 proc.)

3. Rusija (5 proc.)

4. Saudo Arabija (3,8 proc.)

5. Prancūzija (3,5 proc.)

6. Jungtinė Karalystė (3,3 proc.)

7. Vokietija (2,8 proc.)

8. Japonija (2,8 proc.)

9. Indija (2,7 proc.)

10. Pietų Korėja (1,9 proc.)

11. Italija (1,9 proc.)

12. Brazilija (1,8 proc.)

13. Australija (1,4 proc.)

14. Turkija (1,1proc.)

15. Jungtiniai Arabų Emyratai (1,1 proc.)

Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenys

***

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"