TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nusilpęs Kipras ves iš krizės

2012 07 02 6:46

Pirmą kartą prie Europos Sąjungos Tarybos vairo vakar stojo milijono gyventojų neturintis Kipras. Paradoksalu, bet triumfo kupina akimirka virto gėda: atsidūręs ties bankroto riba Kipras taip pat paprašė finansinės pagalbos savo bankams.

"Tai - tragiškas sutapimas", - praėjusią savaitę skelbdamas naujieną apie pagalbos prašymą sakė Kipro parlamento pirmininkas Yiannakis Omirou. Ekonomistų vertinimu, Viduržemio jūros salai gali prireikti 10 mlrd. eurų. Taip Kipras tapo penktąja euro zonos nare, kuri paprašė tarptautinės pagalbos. 

Kreditų reitingų agentūra "Fitch" Kipro reitingą yra sumažinusi iki šlamšto lygio, tai reiškia, kad investuotojams reikia imtis papildomų priemonių, norint apsisaugoti nuo netikėto Kipro bankroto. Salos 17,3 mlrd. eurų ekonomika yra mažiausia euro zonoje po Maltos ir Estijos. Vokietijos krikščionių demokratų partijos narys Kurtas Laukas pareiškė, kad Kipras turėtų atsisakyti pirmininkavimo pareigų: "Koks paradoksas, kad dešrelių atsargomis rūpinsis šuo!"

Tačiau Kipras vis vien žada kaip galėdamas geriau atlikti savo pareigą. Svarbiausiu iššūkiu bus derybos dėl daugiametės finansinės programos 2014-2020 metų periodui. Kipras žada padėti kovoti su krize ir skatinti ekonomikos augimą, todėl ketina prižiūrėti ir vykdyti 2020 metų Europos strateginį planą. Ypatingas dėmesys bus skiriamas ir Europos pietų kaimynystės politikai.

Į Briuselį jau nusiųsta per 200 krašto diplomatų ir tarnautojų. Atrodo, kad per pusmečio pirmininkavimą visi šalies administraciniai ištekliai bus sutelkti ES sostinėje. Diplomatai jau dabar tokiam neįprastam pirmininkavimo modeliui pritaikė terminą - pirmininkavimas iš Briuselio. Tam įtakos turėjo ir tai, kad Nikosija yra toliausiai nuo Briuselio nutolusi ES sostinė.

Prezidentas kaip rakštis

Dar visai neseniai salos kairiųjų pažiūrų prezidentas Demetris Christofijas užsipuolė Europos Sąjungą (ES) sakydamas, kad Europos Komisija, Europos centrinis bankas ir Tarptautinis valiutos fondas primena kolonijinę jėgą, nes mėgina priversti krizės nukamuotas šalis imtis taupymo priemonių. Komunistų prezidento kitąmet laukia parlamento rinkimai ir jis baiminasi radikalių politinių sprendimų. Jo padėjėjai tvirtina, kad būtent dėl to lyderis gana agresyviai taikosi į rusiškas ar kiniškas paskolas, kurios būtų suteikiamos be reikalavimų vykdyti krašto struktūrines reformas. 

Iš esmės D.Christofijo retorika sutampa su daugelio Europos lyderių nuomone, tačiau baiminamasi, kad aistringas Vladimiro Putino rėmėjas ir vienintelis komunistų lyderis tarp 27 ES narių gali pasinaudoti savo pozicijomis ir dar labiau suskaldyti ir taip nelabai sutariančias Europos valstybes. Kipro politologai tvirtina, kad Maskvoje studijavęs ir rusiškai laisvai kalbantis prezidentas visuomet laikėsi gana dviprasmiškos nuomonės dėl ES, o jo partija dažniausiai orientuojasi ne į Vakarus, bet į Rytus. O "WikiLeaks" paviešintos slaptos JAV diplomatų telegramos atskleidžia, kad Kipro prezidentas liaupsina Fidelį Castro, Nikosijoje įkūrė Venesuelos ambasadą, šlovina Iraną ir šmeižia NATO.

Anomalija

Kipras - tikra anomalija Bendrijoje, nes sala yra padalyta į dvi dalis: valdančiąją graikišką ir turkišką, kurią oficialiai pripažįsta vienintelė Ankara. Kipras į dvi dalis buvo padalytas po turkų invazijos 1974 metais. Nuo tada Turkija finansuoja Kipro turkų anklavą šiaurėje ir laiko ten 30 tūkst. karių. 

Praėjusiais metais kandidatė į ES Turkija pagrasino, kad nutrauks ryšius su Bendrija per Kipro pusmečio pirmininkavimą, jei nebus padaryta jokios pažangos atnaujinant derybas su Kipro turkais ir graikais. Praėjusią savaitę Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu patvirtino, kad Ankara nenori turėti nieko bendra su pirmininkaujančiu Kipru, nors santykiai su kitomis ES institucijomis ir nebus įšaldyti.

Stojimo derybas Turkija pradėjo 2005 metais, praėjus metams po to, kai į ES buvo priimtas Kipras. Derybos vilkintos dėl Kipro ir dviejų didžiausių ES narių Vokietijos ir Prancūzijos pasipriešinimo. Praėjusiais metais Turkijai nepavyko pradėti nė vienų naujų derybų dėl skyrių. Iš 35 derybinių skyrių 17 blokuoja Kipras arba Prancūzija, dėl 13 skyrių derybos yra prasidėjusios, vienas skyrius užbaigtas. Belieka atverti dar keturis. Mainais į tolesnes derybas ES reikalauja, kad Turkija atvertų savo uostus ir oro uostus graikiškajai Kipro daliai. Tačiau Turkija nori, kad tuo pat metu būtų užbaigtas ir ES embargas. Tarp Bendrijos narių ir turkiškos Kipro dalies nėra nei prekybinių ryšių, nei tiesioginių skrydžių. Turkai iš Kipro juokiasi, kad jie lyg ir priklauso ES, bet lyg ir ne.

Kipro gyventojai iš turkiškosios dalies kalba apie tai, kaip jiems pavargo ši neaiški padėtis ir nesibaigiančios kalbos. Derybos, per kurias bandyta sutaikyti abi puses, tokios ilgos, kad spėjo pasikeisti šeši Jungtinių Tautų generaliniai sekretoriai, šeši Kipro graikų lyderiai ir trys Kipro turkų vadovai. Derybos tarp abiejų teritorijų galėtų būti atnaujintos tik po pirmininkavimo ir rinkimų, kurie graikiškoje Kipro dalyje vyks kitais metais. Beje, Turkijos Europos Sąjungos reikalų ministras Egemenas Bagis yra užsiminęs, kad vėl žlugus deryboms Turkijai nebeliks nieko kito, tik aneksuoti šiaurinę Kipro dalį.

"The New York Times", "EurActive", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"