TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nustelbė baimė dėl euro

2010 02 12 0:00
Europos Komisijos pirmininkas J.M.Barroso, Vokietijos kanclerė A.Merkel, Graikijos premjeras G.Papandreou, Prancūzijos prezidentas N.Sarkozy ir ES prezidentas H.van Rompuy susirūpinę, kad "Graikijos užkratas" neišplistų į kitas euro zonos šalis.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) surengė Briuselyje skubų neformalų viršūnių susitikimą, kurio svarbiausias tikslas - pasiųsti aiškų signalą finansų rinkoms, kad Graikijos biudžeto krizė neišjudins euro.

Naujasis ES prezidentas Hermanas van Rompuy tikėjosi, kad ES vadovai sutelks dėmesį į naują "Strategiją 2020", skirtą ES ekonomikos augimui ir darbo užimtumui per ateinančius 10 metų paskatinti. Kvietimuose, išsiųstuose ES vadovams, Graikija nė neminima, tačiau vadovams susirinkus į dviejų dienų viršūnių susitikimą euro išsaugojimas tapo svarbiausiu klausimu.

ES Vadovų Tarybos sesijoje Lietuvos interesus pristato premjeras Andrius Kubilius. Vakar Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES jis dar dalyvavo Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjime.

Smarkus snygis Briuselyje gerokai sutrikdė rytinį vadovų susitikimą, jį teko kelioms valandoms atidėti. Tačiau per darbo pietus jie jau diskutavo, kaip padėti skolų prislėgtai Graikijai. Drauge didėja ir susirūpinimas, kad numetus Graikijai gelbėjimosi ratą ir nepareikalavus imtis griežčiausių taupymo priemonių būtų pasiųstas klaidingas signalas kitoms išlaidaujančioms vyriausybėms ir investuotojams.

Informuoti šaltiniai teigia, jog ES neleis Graikijai paskęsti. Taisyklės neleidžia 16 euro zonos narių kolektyviai išpirkti Graikijos skolos, kuri siekia apie 300 mlrd. eurų, tačiau dvišalė pagalba galima. Vien skolos administravimas dabar Graikijai atsieina 11,6 proc. jos bendrojo vidaus produkto. Kol kas rinkos nelinkusios tikėti, kad Graikija pajėgi grąžinti skolas, bet ES lyderiai neskuba kviesti į pagalbą Tarptautinio valiutos fondo - tai būtų didžiulis smūgis euro zonos bendrų pinigų reputacijai. Žinoma, kad Prancūzija ir Vokietija derasi dėl 20 mlrd. eurų paskolos suteikimo Graikijai.

Dėl sudėtingos padėties į susitikimą atvyko ir Europos centrinio banko vadovas Jeanas Claude'as Trichet, paprastai tokiuose susitikimuose nedalyvaujantis.

Šiuo metu euro zonos šalis kamuoja didelis nedarbas ir biudžetų deficitas. Kai kurie analitikai net prabilo apie ekonomikos perkaitimą, kurį paskatino pastarųjų metų antikrizinės priemonės. Valstybės metė į ekonomiką milijardines sumas, nacionalizavo bankrutuojančias finansų įstaigas, dalijo skubius pagalbos paketus ir teikė valstybines garantijas. Tai išgelbėjo ekonomiką, bet skolos niekur nedingo. Jos prislėgė valstybių pečius.

Šiuo metu blogiausius laikus išgyvena euro zonos pakraščiai: Graikija, Ispanija, Portugalija, Airija, iš dalies Italija. Graikijos biudžeto deficitas - 12,7 proc., Airijos - 11,7 proc., Portugalijos - 8,3 proc., Ispanijos - apie 10 proc., nors taisyklės numato, kad euro zonos šalyse jis negali viršyti 3 procentų. Padėtį blogina tarptautiniai valiutų spekuliantai. Jų veikla gali pakirsti euro zoną ir paskatinti bendrų pinigų bei valstybinių obligacijų nuvertėjimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"