TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nyderlandų karaliumi tapoWillemas Alexanderis

2013 04 30 11:49
Karalienė Beatrix dekreto pasirašymo metu AFP/Scanpix nuotrauka

Nyderlandų sosto įpėdinis princas Willemas Alexanderis antradienį tapo šalies karaliumi, kai jo motina karalienė Beatrix pasirašė sosto atsisakymo aktą Amsterdame.

"Aš, karalienė Beatrix... atsisakau sosto savo sūnaus Willemo Alexanderio naudai", - sakoma dekrete, kuris buvo perskaitytas prieš pasirašant per ceremoniją Amsterdamo karališkuosiuose rūmuose, kurią tiesiogiai transliavo televizija.

Karalienė susigraudino, atvykusi į ceremoniją, o dekreto pasirašymą stebėjo Willemas Alexanderis, karaliene tapusi jo sutuoktinė Maxima, kilusi iš Argentinos, bei vyriausybės nariai.

...

Maždaug 25 tūkst. žmonių minioje, susirinkusioje pagrindinėje Dambos aikštėje priešais rūmus, kurioje sosto perdavimo ceremonija buvo transliuojama didžiuliuose ekranuose, pakilo didelis triukšmas.

"Ačiū jums, Bea" - skandavo žmonės, vadindami karalienę mažybiniu vardu.

Naujojo karaliaus ir karalienės trys dukros, tarp jų vyriausioji, dabar tapusi Oranės princese - devynmetė Catharina Amalia - dalyvavo šioje ceremonijoje, vilkėdamos vienodas geltonos ir baltos spalvos sukneles.

46 metų Willemas Alexanderis tapo pirmuoju Olandijos karaliumi nuo 1890 metų, taip pat naujos gana jaunų Europos monarchų bangos pradininku. Šioje ceremonijoje dalyvavo kai kurie kiti būsimieji karaliai ir karalienės, tarp jų Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis princas Charlesas.

Dėl šių iškilmių Amsterdamo gatves ir kanalus užplūdo mažiausiai 800 tūkst. svečių - maždaug tiek pat, kiek šis miestas turi gyventojų - 75 metų karalienei Beatrix baigiant 33 metus trukusį valdymą.

...

Willemas Alexanderis bus prisaikdintas, o ne karūnuotas netoli rūmų esančioje Niuvkerko bažnyčioje, kur bus surengta abejų parlamento rūmų sesija.

Dambos aikštė, esanti priešais rūmus ir talpinanti 25 tūkst. žmonių, nuo ankstaus ryto buvo pilna sveikintojų, trokštančių bent akies krašteliu pamatyti naująjį karalių Willemą Alexanderį ir jo žaviąją 41 metų karalienę Maximą.

Kai kurie žmonės praleido naktį pagrindinėje Amsterdamo aikštėje, tikėdamiesi užsiimti vietą, iš kurios gerai matytųsi karališkųjų rūmų balkonas. Mieste susirinko daugybė džiugiai nusiteikusių žmonių iš visų Nyderlandų, o daugelis jų nešė Olandijos vėliavas.

Amsterdame buvo sutelkta per 10 tūkst. policininkų, o kinologai su specialiai dresuotais šunimis paskutinę patikrino, ar Dambos aikštėje esančioje minioje nesama sprogmenų.

Policija nurodė, kad nuo pirmadienio buvo suimti 70 žmonių.

Pareigūnai trims dienoms uždarė Amsterdamo oro erdvę civiliniams skrydžiams ir griežtai uždraudė leisti bepiločius orlaivius. Ant namų stogų budėjo snaiperiai.

Monarchija Nyderlanduose yra populiari, tačiau kai kurie kelia klausimų dėl karališkosios šeimos išlaikymo kainos, o respublikonai siekiam, kad karaliui mokamas neapmokestinamas 825 tūkst. (2,85 mln. eurų) atlyginimas būtų sumažintas.

...

Šį kartą Amsterdame buvo numatytos šešios vietos, kur galėjo protestuoti antirojalistai.

Tačiau respublikonai rezervavo tik vieną iš jų, planuodami surengti sarkastiškus protestus, ragindami dalyvaus ateiti apsirengus baltai.

Oraniečių-Nasau dinastija

Sosto atsisakiusios Nyderlandų karalienės Beatrix šeima - Oraniečių-Nasau giminė - per šios šalies istoriją atliko centrinį vaidmenį politikoje ir valdyme, pertvarkydama ją iš respublikos į monarchiją.

Prancūzijos revoliucija (1789–1799) netiesiogiai lėmė Olandijos monarchijos susikūrimą, kai 1815 metais vykęs Vienos kongresas pertvarkė Europą, subyrėjus Napoleono Bonaparte'o imperijai.

Nyderlandų karalius Vilhelmas I grįžo iš tremties Anglijoje, kur jį buvo privertęs pasitraukti Napoleonas, ir tapo pirmuoju Nyderlandų monarchu.

Jis valdė vadinamuosius Austrijos Nyderlandus, nuo kurių 1830 metais atsiskyrė Belgija, taip pat Liuksemburgo Didžiąją Kunigaikštystę, kuri tapo nepriklausoma 1890-aisiais.

Monarchijos istoriją didžia dalimi lėmė ilga Oranės-Nassau giminės valdymo tradicija, gyvavusi nuo konflikto tarp Oranės kunigaikščio Vilhelmo I Tyliojo (1533-1584), palaikiusio protestantus, konfliktas su Ispanijos karaliumi Pilypu II, kuris norėjo jėga primesti katalikybę.

Netgi Olandijai tapus respublika, Oranijos-Nassau (Oranės olandiškai) atstovai tapdavo štathalteriais - aukščiausią galią turinčiais provincijų valdytojais.

Po karalių Vilhelmo II (1792-1849) ir Vilhelmo III (1817-1890) valdymo monarchijai vadovavo moterys. Karalienė Emma, Vilhelmo III žmona, tapo regente, kol jos dukra Wilhelmina (1880-1962) sulaukė pilnametystės.

Vilhelmina, susituokusi su vokiečiu Meklemburgo ir Švėrino hercogu Heinrichu, pelnė pagarbą gyvendama tremtyje Londone, motyvuodama kautis su naciais, įsiveržusiais į Nyderlandus per Antrąjį pasaulinį karą.

1947 metais ją pakeitė karalienė Juliana (1909-2004), garsėjusi paprastumu ir reikalavusi, kad į ją būtų kreipiamasi "mūsų ponia", o ne "Jūsų Didenybe". Monarchė kai kada važiuodavo apsipirkti dviračiu.

Susituokusi su vokiečiu princu Bernhardu de Lippe-Biesterfeldu, Juliana susilaukė keturių dukrų: Beatrix (gim. 1938), Irene (gim. 1939), Margriet (gim. 1942) ir Christinos (gim. 1947).

Vyriausioji dukra princesė Beatrix susituokė su Vokietijos diplomatu Clausu von Amsbergu 1966, o motina kai perleido sostą 1980 metais, kai princesei buvo 42 metai.

Kitaip nei jos motina, Beatrix stengėsi atkurti monarchijos prestižą ir reikalavo į ją kreiptis "Jūsų Didenybe".

Karalienė susilaukė trijų sūnų: Willemo Alexanderio (gim. 1967), Johano Friso (gim. 1968) ir Constantino (gim. 1969). Sosto įpėdinis princas Willemas Alexanderis 2001 metais susituokė su argentiniete Maxima Zorreguieta.

Princas Johanas Friso tebėra komoje po nelaimingo atsitikimo, įvykusio jam slidinėjant Austrijos Alpėse pernai vasarį.

Tiesioginė transliacija:

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"