TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nyksta Prancūzijos piliečių laisvės

2016 01 08 6:00
Prancūzijos didžiosios revoliucijos šūkis skelbia: "Liberte, egalite, fraternite!" (liet. laisvė, lygybė, brolybė). AFP/Scanpix nuotrauka

Vakar Prancūzija minėjo teroro atakos prieš Prancūzijos satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ pirmąsias metines. Kruvina ataka prasidėjo virtinė džihadistų išpuolių, kurių kulminacija buvo lapkričio 13-osios žudynės Paryžiuje. 2015 metai smarkiai sukrėtė Prancūziją, bet taip pat sustiprino daugelio piliečių ryžtą ginti pasaulietines vertybes.

Vakar Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as paragino šalies saugumo tarnybas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje teroro atakų prevencijos srityje. Jo teigimu, būtina, kad kiekviena tarnyba – policija, žandarmerija, žvalgyba, kariuomenė – dirbtų visiškai harmoningai ir dalytųsi visa savo turima informacija.

Prancūzijos žvalgybos tarnybos sulaukė kritikos, kad nesugebėjo užkirsti kelio sausį suplanuotoms atakoms. Taigi valdžia netrukus pasiūlė naują žvalgybos įstatymo projektą, suteikiantį daugiau galių žvalgybos tarnyboms. Naujasis teisės aktas įsigaliojo pernai liepą. Kritikų nuomone, jis pažeidžia piliečių individualias laisves ir teisę į privatumą.

Visuomenės priešai

Po džihadistų atakų F. Hollande“o siūlymu Prancūzijos įstatymų leidėjai lapkritį nubalsavo trims mėnesiams pratęsti nepaprastąją padėtį. Valdžia suteikė saugumo pajėgoms įgaliojimų apieškoti ir sulaikyti įtariamuosius. Nuo to laiko šalyje jau surengta daugiau kaip 2,7 tūkst. policijos reidų. Dauguma jų buvo nukreipti prieš musulmonus: apieškoti jų namai, bendrovės, mečetės ir maldos kambariai. Prancūzija vasarį planuoja priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų ilgesniam laikui – daugiausia iki šešių mėnesių – paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį.

Šios valstybės musulmonų bendruomenė yra didžiausia Europoje. Ją sudaro maždaug penki milijonai narių. „Charlie Hebdo“ žudynės pakurstė kraštutinių dešiniųjų aistras, esą islamas yra nesuderinamas su Prancūzija. Pernai Prancūzijoje itin padaugėjo išpuolių prieš šios religijos išpažinėjus. Pavyzdžiui, per pirmąsias tris sausio savaites šalyje buvo užfiksuota 120 prieš musulmonus nukreiptų nepakantumo aktų. Per tą patį 2014 metų laikotarpį jų buvo tik 37. Su islamofobija kovojančios organizacijos narys sakė, kad musulmonai Prancūzijoje jaučiasi kaip visuomenės priešai.

Savaitgalį F. Hollande'as pagerbs keturis žmones, žuvusius žydų maisto parduotuvėje. Pernai sausio 9 dieną radikalizuoto prancūzų musulmono įvykdyta ataka atgaivino nerimą ir dėl antisemitizmo šalyje, kurios žydų bendruomenė yra didžiausia Europoje. Per pirmąjį 2015 metų ketvirtį užfiksuota daugiau kaip 500 išpuolių prieš žydus. Tai maždaug dvigubai daugiau nei prieš tai buvusiais metais. Jausdamiesi nesaugūs daugelis žydų emigravo į Izraelį. Oficialiais duomenimis, pernai Prancūziją paliko beveik 8 tūkst. žydų.

Lygesni tarp lygių

Visi prancūzai yra lygūs, bet kai kurie netrukus gali tapti lygesni. Po lapkričio išpuolių Paryžiuje socialistų vyriausybė pasiūlė griežtinti pilietybės teikimą ir naudojimąsi jos privalumais. F. Hollande“as nurodė, kad terorizmu įtariamiems asmenims bus naikinama Prancūzijos pilietybė. Šis pakeitimas bus taikomas tik asmenims, turintiems dviejų šalių pasus.

Nuomonių apklausos rodo, kad dauguma šalies gyventojų (80–90 proc.) palaiko valdžios planą. Jį džiaugsmingai sutiko ir kraštutiniai dešinieji sakydami, kad teroristai nenusipelnė Prancūzijos pilietybės. Tačiau siūlomos pataisos sukėlė nepasitenkinimą pačios valdančiosios Socialistų partijos viduje. Jas kritikavo net socialistų teisingumo ministrė ir premjeras. Šio teigimu, dalis kairiųjų nutolo nuo svarbiausių vertybių. Konstitucijos pataisa dar labiau suskaldytų visuomenę, nes būtų išskiriami tam tikri Prancūzijos piliečiai.

Daugiau kaip 3 mln. Prancūzijos gyventojų yra ir kitos šalies piliečiai. Tai daugiausia iš Maroko, Alžyro, Tuniso kilę asmenys. Maždaug du trečdaliai jų turi musulmoniškos valstybės pasą, nes iš ten į Europą atvyko vienas arba abu tėvai. Taigi numatomos pilietybės pataisos iš esmės daugiausia yra skirtos Prancūzijoje gimusiems dvigubą pilietybę turintiems musulmonams. Pagal kraujo teisės principą tam tikros šalies piliečių šeimoje gimęs vaikas iš karto tampa tos šalies piliečiu. Tuo metu Prancūzijoje galioja žemės teisės principas, kai pilietybė pripažįstama pagal vaiko gimimo vietą.

Rinkimų triukas?

2010 metais panašią Konstitucijos pataisą dėl pilietybės jau siūlė tuometis šalies prezidentas Nicolas Sarkozy. Tuo metu F. Hollande“as ir kiti Prancūzijos socialistai griežtai smerkė šį siūlymą ir tvirtino, kad tai smogs vienam kertinių Prancūzijos demokratijos pamatų – visų piliečių lygybei prieš įstatymą. Akivaizdu, kad išpuoliai smarkiai paveikė Prancūzijos politikus.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos Ministrų Taryba priėmė valdančiųjų socialistų pasiūlytą Prancūzijos Konstitucijos pakeitimą. Vasarį reformą dar turės patvirtinti parlamentas. Tam reikia trijų penktadalių įstatymų leidėjų balsų. Apie 50 žmogaus teisių ir su rasizmu kovojančių organizacijų išleido peticiją, reikalaujančią atmesti šį planą.

Kai kurie ekspertai tokį socialistų žingsnį vertina kaip pasiruošimą 2017 metais vyksiantiems prezidento rinkimams. F. Hollande'as esą dabar siekia įtikinti prancūzus, kad jis ryžtingai sprendžia su terorizmu ir saugumu susijusias problemas.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"