TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nykstančios žmogaus teisės Australijos migrantų politikoje

2016 05 02 9:38
Migrantų sulaikymo centras Manuso saloje. Užsienio spaudos nuotraukos

Papua Naujosios Gvinėjos (PNG) planas uždaryti į Australiją vykstančių migrantų sulaikymo centrą atkreipė pasaulio dėmesį į tai, kaip didžioji kaimynė tvarkosi su jūra atplaukiančiais migrantais.

Į šalį jūra bandančius patekti migrantus Australija patalpina į už šalies ribų esančius sulaikymo centrus Nauru saloje ir Papua Naujojoje Gvinėjoje, ir jų prieglobsčio prašymus svarsto juos ten laikydama. Žmogaus teisių gynėjai ir pabėgėlių organizacijos tokią šalies politiką vadina žiauria. Šalis nesuteikia jokių garantijų, nenustato pabėgėlių sulaikymo termino, o pabėgėliai stovyklose vidutiniškai praleidžia bent vienerius metus. Panašu, kad PNG Aukščiausiasis teismas įsiklausė į žmogaus teisių gynėjų argumentus. Praeitą savaitę jis liepė šaliai uždaryti Manuso saloje esantį centrą, teigdamas, kad įstaiga pažeidžia migrantų teises. PNG vyriausybė patvirtino šį nurodymą įvykdysianti.

Tačiau Australijos imigracijos ministras Peteris Duttonas atsakė, kad Australijos „pozicija yra labai aiški ir ji yra ta, kad mes nepriimsime žmonių, kurie į šalį bando patekti nelegaliai laivu. Jie netaps mūsų šalies nuolatiniais gyventojais.“

Lemtingieji 2001-ieji

Australijos pabėgėlių politika yra testas, kaip šalis derina pažeidžiamų asmenų teises su savo pačios teise spręsti, kas gali į ją atvykti. 2001-ieji šiai politikai buvo lemtingi. Tais metais Australijoje vyko rinkimai ir ministrui pirmininkui Johnui Howardui iš konservatyvios ideologijos besilaikančios Liberalios partijos grėsė pralaimėjimas. Tačiau kampanijos metu jis išsakė savo požiūrį į imigraciją: „Mes nuspręsime, kas ir kokiomis aplinkybėmis atvyksta į šią šalį“. Tokie pareiškimai jo partijai padėjo laimėti rinkimus.

Tuo metu daug migrantų ir pabėgėlių plaukdavo per Indijos vandenyną į Kalėdų salą – maždaug 1900 km nuo žemyno nutolusią Australijos teritoriją. Iš Džakartos, Indonezijos, ją laivu galėjai pasiekti per tris dienas. 2001 m. rugpjūtį 433 prieglobsčio siekiantys asmenys, dauguma afganai, pasiklydo jūroje ir pasiuntė nelaimės signalą. Po dviejų dienų juos priglaudė norvegų krovininis laivas „MV Tampa“. Po to sekė tarsi „viščiukų žaidimas“. Paprastai išgelbėtus iš vandens žmones kapitonas nugabena į artimiausią uostą, kuris sutinka juos priimti. Šiuo atveju tai turėjo būti Kalėdų sala – Australijos teritorija, į kurią ir siekė patekti pabėgėliai. Tačiau J. Howardas atsisakė juos priimti. 12 val. atstumu esantis Merako uostas Indonezijoje sutiko juos priglausti, tačiau prieglobsčio prašytojai kentė nuo dehidratacijos ir buvo apsirgę, ir tarp jų buvo vaikų bei besilaukiančių moterų. Kai kurie asmenys grasino savižudybe, jei jie bus grąžinti, ir kapitonas abejojo, ar jo 27 asmenų įgula gebės įveikti tolimą kelią su papildomais 433 keleiviais. Tad jis nusprendė plaukti į Kalėdų salą, o J. Howardas pasiuntė kariuomenę.

Kai ši situacija nuskambėjo viešai, J. Howardas pabandė parlamente patvirtinti įstatymą, kuris suteiktų vyriausybei galią pašalinti užsienio laivus iš šalies teritorinių vandenų. Projektas nesurinko pakankamai balsų. Tarptautinė spauda, žmogaus teisių grupės ir pasaulio lyderiai darė spaudimą Australijai, kad ši ko nors imtųsi. Po 8 dienų J. Howardas susitarė, kad Australijos laivynas nugabentų pabėgėlius į Nauru – Ramiojo vandenyno salą-valstybę, kur jie bus laikomi stovyklose tol, kol vyriausybė įvertins jų prieglobsčio prašymus. Tokie užsienio šalyse įkurdinti pabėgėlių sulaikymo centrai tapo būdingi J. Howardo imigracijos politikai, kuri įgavo pavadinimą „Ramiojo vandenyno sprendimas“. 2001 m. parlamentas šią politiką patvirtino.

„Ramiojo vandenyno sprendimas“

Pagal naują imigracijos politiką pasikeitė vieta, kurioje galima prašyti Australijos apsaugos. Iki tol taip vadinama Australijos migracijos zona apėmė tūkstančius jai priklausančių salų, tarp jų ir Kalėdų salą. Tačiau pagal naują politiką prieglobsčio prašyti gali tik tie žmonės, kurie pasiekia pagrindinę šalies teritoriją. Australijos laivynui taip pat buvo suteikta teisė stabdyti migrantų laivus vandenyne ir šalis oficialiai pradėjo naudoti du sulaikymo centrus Nauru saloje ir PNG teritorijoje.

Per sekančius dvejus metus Australija į sulaikymo centrus deportavo ar nukreipė 1544 prieglobsčio prašytojus ir dviems sulaikymo centrus įkudrinusioms valstybėms mokėjo didžiulius pinigus. Nauru gavo 20 milijonų dolerių paramos, o tai tuo metu sudarė trečdalį šalies BVP.

J. Howardo vykdoma politika drastiškai sumažino Australijos krantus norinčių pasiekti laivų skaičių. 2002 m. Australiją pasiekė tik vienas prieglobsčio prašytojas ir per kitus 5 metus kasmet šalį pasiekdavo po 57 žmones. Tačiau 2007 m. pasikeitė Australijos vyriausybė.

Nesėkmingas bandymas

Rinkimus laimėjo centro kairės Darbo partija. Naujasis ministras Kevinas Ruddas ištesėjo savo rinkiminį pažadą panaikinti už šalies ribų esančius pabėgėlių priėmimo centrus. Tačiau tokia politika ilgai netruko. 2009 m. į Australiją atvyko 60 laivų su 2726 pabėgėliais. Kitais metais – 134 laivai su 6555 žmonėmis, o dar kitais – 69 laivai su 4565 asmenimis. Didėjant atvykėlių skaičiui daugėjo ir bandančių šalį pasiekti asmenų mirčių. Opozicijoje esantys liberalai kaltino K. Ruddą dėl pagausėjusios migracijos, mirčių ir neva dėl žmonių gabentojų ekonomikos palaikymo. Netrukus K. Ruddą ministro pirmininko poste pakeitė jo partijos kolegė Julia Gillard.

Jai vadovaujant, 2013 m. gegužę iš migracijos zonos buvo pašalinta net pagrindinė šalies teritorija. Tai reiškė, kad migrantus galima išsiųsti į užsienio sulaikymo centrus vos tik jų laivai atplaukia į bet kurį šalies uostą. Šiuose centruose jie laukia, kol bus įvertinti prieglobsčio prašymai. Tačiau, net jei nustatoma, kad asmenys prieglobsčio prašo pagrįstai, o tai būna 90 proc. atvejų, jiems neleidžiama įsikurti Australijoje. Vietoj to, jie gali būti įkurdinami Nauru arba PNG. 4 asmenys net buvo išsiųsti į Kambodžą. Už tai Australija šaliai sumokėjo 42 milijonus dolerių.

Pažeidžia žmogaus teises

Pabėgėlių organizacijos teigia, kad šios užsienio šalyse esančios stovyklos pažeidžia žmogaus teises. 2014 m. Manuso salos sulaikymo centre gyvenantys prieglobsčio prašytojai surengė protestą, o centro apsauga atsakė prevarta. Susirėmimų metu žuvo 23 metų iranietis. Tais pačiais metais vienas reporteris BBC apie Manuso salos sulaikymo centrą teigė, kad „pabėgėliai gyvena krovininiuose konteineriuose, visur šlapia, šviesos nėra, karštis nepakeliamas, nėra langų.“

Moterys ir vaikai skundžiasi dėl seksualinio išnaudojimo. Pagal naujausius duomenis, vidutiniškai migrantai yra laikomi 450 dienų, o ketvirtadalis prieglobsčio prašytojų stovyklose praleidžia daugiau nei 2 metus.

Praėjusį antradienį pareigūnams iš JT Vyriausiojo pabėgėlių komisariato valdybos lankantis Nauru centre, vienas iraniečių kilmės prieglobsčio prašytojas pasakė: „Štai kaip mes esame pavargę. Šis veiksmas įrodys, kokie išsekę esame. Aš daugiau nebegaliu.“ Tai ištaręs jis susidegino. Žmogus mirė po kelių dienų. Netrukus dar 5 pabėgėliai pabandė nusižudyti.

Australijos imigracijos ministras pareiškė, kad savęs žalojimas neturės įtakos priimant sprendimą, ar pabėgėliams bus leista likti šalyje.

Problema – atvykstantieji jūra

Reikia paminėti, kad Australija nėra nusistačiusi prieš pabėgėlius. Ji sutiko papildomai priimti 12 tūkst. sirų, be kasmet per humanitarinę programą priimamų pabėgėlių. 2013–2014 m. pabėgėliams ji suteikė 13800 vizų.

Tačiau atvykstantieji jūra australams kelia pyktį. Viena priežasčių ta, kad tai darantys asmenys atvyksta nelegaliai. Tuo tarpu pagal humanitarinę programą atkeliami asmenys yra registruoti pabėgėliai, kuriuos Australija priima vykdydama tarptautinius įsipareigojimus. Pagrindinės dvi partijos sutaria, kad jų vykdoma politika stabdo nelegalų žmonių gabenimą.

Parengė Goda JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"