TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nykstantys Balkanai

2011 01 28 0:00
S.Žižekas mano, kad Balkanai jau nebesiskiria nuo Vakarų.
LŽ archyvo nuotrauka

Garsus slovėnų filosofas Slavojus Žižekas Liublianoje davė interviu Šveicarijos dienraščiui "Neue Zuercher Zeitung" apie Balkanų europizavimo perspektyvas.

- Balkanuose politinė padėtis vis dar nestabili, o prasidėjus ekonomikos krizei nematyti ir Europos Sąjungos (ES) noro plėstis į pietryčius.

- Balkanų piliečiai Europą idealizavo, o šiuo metu vyrauja abipusis nusivylimas. Abejojama, ar Briuselis ir kitos sostinės tikrai nori plėtros.

- Ar yra alternatyvių raidos scenarijų?

- Atsakysiu išsamiai. Kur yra Europa? Slovėnijoje žmonės sako, kad čia dar Europa, o Balkanai prasideda prie sienos su Kroatija, nes Kroatija priklausė vengriškajai Austrijos-Vengrijos imperijos daliai. Kroatams Balkanai prasideda Serbijoje, kur susitinka krikščionybė ir stačiatikybė. Savo ruožtu Serbija save laiko paskutiniu krikščionybės bastionu ties islamiškąja Albanija ir Bosnija. Kitoje Karavankų kalnų pusėje, Slovėnijoje, viešpatauja slavų ordos. Vokietijoje gali išgirsti, kad Austrija dėl joje gyvenančių tautų mišinio yra Balkanai. Besididžiuojantys savo "civilizacija" prancūzai save laiko Europos citadele, nes toliau į Rytus, Vokietijoje, gyvena barbarai teutonai. Vienas anglų žurnalistas man sakė, kad iš esmės šiandien visas žemynas - bizantiška-balkaniška imperija, o Briuselis - naujasis Konstantinopolis. Tik Didžiosios Britanijos sala dar gina europines vertybes.

Taigi, daug įvairių nuomonių yra ir apie Balkanus. Kvailiausia, kad tvirtinama, jog čia gyvenantys žmonės niekada nepamiršo istorijos ir niekada iš jos nepasimokė. Yra priešingai - šiandien Balkanai funkcionuoja kaip Vakarai.

- Vadinasi, Balkanai neturi kitų alternatyvų - tik integruotis į ES?

- Turi, bet jos daug blogesnės! Europa išlaiko minimalų socialdemokratinį standartą. Mano draugas ir filosofinis priešas Peteris Sloterdijkas neklysta tvirtindamas, kad Europoje egzistuoja tam tikra "objektyvi socialdemokratija". Jos vertybės įtvirtintos konstitucijose ir yra neginčijamos.

Kokių dar yra alternatyvų? Kontroliuojama demokratija? La russe arba kapitalizmas su autoritarinėmis azijietiškomis vertybėmis? Kairysis Lotynų Amerikos populizmas ar anglosaksų ultraliberalizmas? Ne, ne. Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad ES arba Europos socialdemokratija - vis dar geriausias žmonijos sukurtas visuomenės modelis.

Be to, valstybės jau nebegali išgyventi vienos. Formuojasi nauji blokai. Jei Balkanų šalys liktų už ES ribų, jos ekonomiškai integruotųsi ir taptų vieta, nepriimtina ES. O mums reikia ES. Yra kvaištelėjusių kairiųjų, kurie pranašauja Balkanų "saitų nutraukimą". Norint socialinės gerovės valstybę išgelbėti nuo Tarptautinio valiutos fondo ir ES biurokratijos, reikia atsikariauti kuo daugiau nacionalinio suvereniteto. Tuo pat metu Europa saugo valstybes nuo nacionalistinių nuotaikų, tokių kaip Vengrijoje atsiradus "Jobbik" judėjimui. Bet kokia izoliacija Europoje kelia pavojų, nes atskiros šalys gali patekti į šiuos žabangus.

- Be integracijos proceso, švelniai keičiančio tokias šalis kaip Kroatija ir Serbija, Europa ar Vakarai darė įtaką Balkanams ir karinėmis priemonėmis. Susikūrusios Bosnija-Hercegovina ir Kosovas nebuvo taikaus proceso rezultatas. Šios valstybės funkcionuoja greičiau blogai nei teisingai. Kodėl Balkanų tautoms nepatikima pačioms susitarti dėl taikos?

- Nebūkime utopistai. Yra situacijų, kai tik brutali prievarta leidžia pasiekti taiką. Kitaip nei dauguma mano kairiųjų draugų, aš pritariau NATO intervencijai į Kosovą. Po velnių, juk ji atnešė tam tikrą taiką! Bet kokiais būdais paskui buvo sukurta valstybė - ogi pagal multikultūralizmo koncepciją, neturinčią nieko bendra su vietos interesais. Štai čia ir prasideda problemos. Kosove visada rėmiau albanus prieš serbus, bet 2008 metų vasarį nenorėjau švęsti nepriklausomybės. Ji paskelbta pernelyg skubotai, patyrus pažeminimą. Faktiškai, šalį užėmus svetimoms pajėgoms, kurios su vietos gyventojais elgiasi kaip su vaikais.

Pats mačiau plakatus, vaizduojančius taikiai vienas greta kito gulinčius šunį ir katę. Šalia puikavosi užrašas: "Jei jie gali, kodėl negalite jūs?" Vietiniai nelaikomi rimtais politiniais subjektais. Kodėl nebuvo leista apsikeisti su serbais sritimis? Be to, absurdiška drausti Albanijai susivienyti su Kosovu. Visi žino, kad vėliau ar anksčiau taip nutiks. Intervencija siekiant sustabdyti smurtą buvo teisėta. Tačiau paskui reikėjo kantriai laukti, kol albanai ir serbai pasieks susitarimą. Vakaruose konfliktas buvo vaizduojamas kaip genčių karas, etninė beprotybė. Jis buvo depolitizuotas ir galiausiai suprastas kaip žmogaus teisių problema...

- ...o ne kaip kova dėl teritorijų kontroliavimo, kaip manė albanai ir serbai.

- Taip, protagonistai nebuvo vertinami rimtai. Jiems buvo paliktas bejėgių aukų, kurias vėliau išgelbsti Vakarai, vaidmuo.

- Šiuo metu Bosnija ir Kosovas turi Konstitucijas, kuriose numatytos grupių teisės. Kai kurie ES politikai didelį Bosnijoje gyvenančių serbų autonomiškumą laiko kliūtimi žengiant į Europą. Ar yra kitas kelias?

- Reikia būti realistais. Jei nepasitikėjimas toks didelis, etniniam decentralizavimui alternatyvos nėra. Neutrali pilietybė reikštų tik pridengtą etninės daugumos viršenybę. Tačiau protinga kultūros ir ekonomikos politika gali skatinti bendradarbiavimą. Pavyzdį rodo organizuoti nusikaltėliai - jiems etniškumas nesvarbus, dirbama siekiant bendros naudos. Nuolat kyla problemų, kurių negalima tiesiogiai išspręsti politiniais veiksmais, tik kantrybe. Tarpusavyje deramasi, dalijamasi kultūra, nesiruošiant dideliam šuoliui. Visada einama mažais žingsneliais.

- Maxo Weberio žodžiais tariant, tai "aistringas storų lentų gręžimas jaučiant proporciją". Ar tai receptas Bosnijai?

- Taip. Kišimasis beprasmis. Amerikos feministės Bosnijos moterų klausė, ar jos dar tiki biologine moteriškumo koncepcija, ar supranta, kad tai koduoja kultūra. Kaip paternalistiška! Balkanuose dažnai galima matyti, kaip nauja politinė tiesa patenka į kultūrinį vakuumą. Tie žmonės nesupranta mūsų humoro, rasistinių pokštų apie bosnius, juodkalniečius, serbus, kuriuos mes meiliai pasakojame vieni kitiems. Jie nedaro rasistinio poveikio, priešingai, rodo, kad mes iš tiesų vieni kitus mėgstame, ne tik "toleruojame" ar "gerbiame". Buvusioje Jugoslavijoje dešimtajame dešimtmetyje ir juo labiau karui pasibaigus svarbų vaidmenį vaidino komercializuota serbų roko kultūra. Šiuo atveju hipių teiginys, kad muzika neturi sienų, tikrai pasitvirtino. Kai Michaelas Jacksonas norėjo surengti koncertą Liublianoje vienu metu su bosnių grupe "Bjelo Dugme", visi pasuko klausytis "Bjelo Dugme", ir M.Jacksonui teko atšaukti pasirodymą.

Tačiau grįžkime prie grupių teisių. Slovėnijoje buvo teisiami keli čigonai, neleidę savo vaikų į mokyklą. Jie aiškino, kad toks jų gyvenimo būdas. Jį uždraudus, bendruomenė išnyktų per vienos kartos gyvavimo laikotarpį. Velniop grupių teises: čia reikia minimalių standartų visiems!

- Dėl ES įtakos Balkanuose gerokai pasikeitė partijų veidas. Beveik visos partijos pritaria ekonominiam liberalizmui, nori įveikti korupciją, pasisako už integraciją į ES. Nėra kairiųjų alternatyvų. Gausu dešiniųjų ekstremistinių grupuočių, socialines problemas paverčiančių nacionalistinėmis.

- Tai būdinga ne tik Balkanams! Padėtis kebli visoje Europoje, nes politiką aistringai kuria tik prieš imigrantus nusiteikę dešinieji. Pažvelkite į Prancūziją - joje tik Jeanas-Marie Le Penas sugebėjo pažadinti politines aistras. Panašūs dalykai vyksta Olandijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Balkanų šalys atitinka bendrąją Europos tendenciją. Galima rinktis tarp didžiosios visuomenės dalies apolitiškumo ir nacionalistinio dešiniųjų aistringumo. Hedonistinės postpolitinės visuomenės problema, kad ji generuoja rasizmą, nes pati negali išgyventi: jai reikia "kitų". Tokį fundamentalizmą galima nugalėti tik repolitizavus visus visuomeninius santykius. Balkanai juk nėra ypač egzotiški. Dėl to vis kritikuoju serbų kino režisierių Emilį Kusturicą, jo filmuose Balkanų gyventojai tik girtuokliauja, rengia laukines sekso orgijas, o paskui žudosi, nes būtent tai nori matyti Vakarai. Realiame gyvenime mūsų problemos tokios pačios, kaip ir likusioje Europoje.

- Svarbia demokratinių pokyčių Balkanuose priemone Vakarai laiko pilietinės visuomenės kūrimą. Tam skiriami milijonai, kurių didžioji jų dalis dingta be pėdsakų. Kuo ši koncepcija klaidinga?

- Devintojo dešimtmečio viduryje pradėjome kaip jugoslavų disidentai su šūkiu "antikomunistinė pilietinė visuomenė". Tvirtinome, jog mums nereikia valdžios, norime tik laisvės, kad kontroliuotume galinguosius. Ir kas nutiko? Šia laisve ėmė naudotis nacionalistinės ir dešiniosios klerikalinės grupuotės. Slobodano Miloševičiaus sėkmės formulė buvo tokia: nomenklatūra plius nacionalistinė pilietinė visuomenė lygu visuomeninė hegemonija.

- Kosove ir Serbijoje užsienio nefinansuojami pilietiniai judėjimai liko nacionalistiniai. Ar tai Balkanų ypatumas?

- Jungtinėse Valstijose nuo Ronaldo Reagano eros pilietiniai judėjimai beveik visada prasidėdavo iš dešinės. Kilus valstybės ir pilietinės visuomenės konfliktui, kairieji visada stojo į valstybės pusę. Dieve, mirus Frydrichui Hegeliui, buvo kairiųjų Hegelio šalininkų "už revoliuciją" ir dešiniųjų jo šalininkų "už valstybę". Kai manęs klausia, už ką aš, atsakau: už Karlą Marxą. Bet Marxas turėtų pasirinkti senąjį Hegelį ir valstybę. Šiuo metu valstybė yra svarbesnė nei bet kada.

- Koks ryšys tarp valstybės ir pilietinės visuomenės?

- Mūsų politinė sistema socialinių problemų adekvačiai nebereprezentuoja. Kairieji grįžo prie daugiakultūrizmo ir identiteto politikos. Teisingas atsakymas būtų - ekonominių santykių repolitizavimas. Kai kairieji kalba apie rasizmą ir seksizmą, tai automatiškai paverčiama "tolerancijos" problema.

- Šią depolitizuotą pilietinės visuomenės koncepciją, susilpninusią kairiuosius, Balkanai perėmė per įtakingąjį George'o Soroso fondą.

- Taip, bet tai visuotinė tendencija.

- Šiame kontekste įdomi korupcijos koncepcija, vyraujanti Balkanų savimonėje. Ivanas Krastevas ją laiko sistemos kritikos, kuriai socializmui žlugus pritrūko žodžių, pakaitalu.

- Korupcijos tema depolitizavo politinę kritiką ir kalbama tik apie moralę ar teisę. Pažiūrėkite filmus, sukurtus pagal Johno Grishamo kūrinius. Holivude galima būti antikapitalistu tol, kol problema bus vadinama korupcija. Net Amerikos prezidentas gali būti į tai įsivėlęs! Šiuo metu korupcija - antikapitalizmo pakaitalas! Tačiau niekas nekelia klausimo, kaip kapitalizmas veikia korupciją? Matote, Balkanai iš tikrųjų jau nebesiskiria nuo Vakarų. Jie nyksta.

 

Vertė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"