TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Nykštukė Estija išlieka pirmūnė

2011 05 24 0:00
Estai su premjeru A.Ansipu priešakyje tvirtai siekia pirmauti.
AFP/Scanpix nuotrauka

Po kelerių metų mažytis Baltijos kraštas taps greičiausiai Europoje augančia ekonomika, todėl Estija, nepaisydama ją parbloškusios finansų krizės, trykšta nepalenkiamu optimizmu.

Daugiau kaip 2,5 metro aukščio reklamos stende, pakabintame ant Estijos finansų ministerijos pastato sostinėje, didžiuojamasi: "Euras, mano pinigai". Talino centre Rusijos bunkerius pakeitė dangoraižiai, simbolizuojantys Estijos virsmą iš skurdžios sovietinės respublikos į kylančią Europos Sąjungos (ES) žvaigždę.

Praėjus septyneriems metams, kai įstojo į ES, ir dviem dešimtmečiams nuo Sovietų Sąjungos griūties, sausį Estija įsiliejo į euro zoną. Mažam Baltijos kraštui tai buvo dar vienas didžiulis žingsnis tolyn nuo Rusijos, grėsmingos rytinės kaimynės. Per penkerius metus Estija taps greičiausiai augančia Europos ekonomika. Iš globalios finansinės krizės ji išsikapstė sužeista, tačiau atsigavo taikydama tokias taupymo priemones, kurių imtųsi nedaugelis. Pasauliui Estija davė "Skype" ir vienintelę nacionalinę savanorių kibernetinę armiją. O ES ši šalis pasielgė ryžtingiausiai iš visų. Tuo metu, kai euras grimzta pesimizmo liūne (skolų krizės, paklupdžiusios Graikiją, Airiją ir Portugaliją, pasekmė), skurdžiausia euro zonos narė atrodo mieliausia valstybė.

"Mes esame neturtingi, bet labai optimistiškai nusiteikę", - pareiškė rimtasis Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi, sėdėdamas skurdokame kabinete, papuoštame Estijos prezidento Toomaso Hendriko Ilveso portretu. Disciplinuotas trikovės kovotojas - tikrasis Estijos agresyvaus kapitalizmo prievaizdas. Šalyje taikomas proporcinis mokesčių tarifas ir netaikoma jokių mokesčių reinvestuojamam pelnui. Dar pridėta ir išlaidų mažinimo programa: sumažintos pensijos, priedai valstybės tarnautojams, sutrumpintos motinystės atostogos; net žibintai gatvėse nebedega ilgai.

Tačiau Estijoje, kurios daugelis gyventojų vis dar prisimena sunkius Sovietų Sąjungos metus (maždaug 10 proc. šalies žmonių buvo deportuoti į Sibiro gulagus), tokia programa nesukėlė jokių didesnių protestų. "Esame matę ir sunkesnių laikų", - tvirtino J.Ligi. Priešingai, estai net palaikė vyriausybės politiką. Kovą gyventojai perrinko premjero Andruso Ansipo kabinetą. Jis - pirmasis posovietinių laikų ministras pirmininkas, dirbantis antrą kadenciją. Estijos pavyzdys rodo, kad trumpuoju laikotarpiu įmanoma imtis rimtų fiskalinių priemonių ir išlikti populiariems.

Estijai pavyko išsivaduoti iš Kremliaus glėbio be didesnių etninių ar politinių suiručių, kurios pakenkė daugeliui kitų posovietinių respublikų. Išsilaisvinus iš komunizmo pančių naują pradžią davė keli jauni verslininkai ir idealistai lyderiai. "Kadangi viską pradėjome iš naujo, turėjome naujus įstatymus, naujus lyderius ir naujas technologijas", - sakė Jaanas Tallinnas, vienas "Skype" įkūrėjų. Neseniai jis internetinę telefono kompaniją už 8,5 mlrd. dolerių pardavė informacinių technologijų milžinui "Microsoft".

"Skype" įsikūrė sename sovietiniame pastate Talino priemiestyje, kur Sovietų Sąjunga slapta buvo įrengusi savo pirmąjį kompiuterį. J.Tallinnas prisiminė, kad praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pabaigoje Estiją užplūdusi verslininkiškumo ir kūrybingumo banga davė pradžią energingai programuotojų bendruomenei. "Jei pradedi kurti valstybę dešimtajame dešimtmetyje, iškart įgyji pranašumą kurdamas įstatymus, nes žinai, kad jau yra internetas", - aiškino J.Tallinnas. Greitai prie interneto prisijungusi Estija tapo viena labiausiai kompiuterizuotų valstybių pasaulyje (dažnai vadinama tiesiog e-Stonia). Šiandien prie kiekvieno gatvės kampo yra nemokamas bevielis internetas. Už automobilį stovėjimo aikštelėje žmonės susimoka mobiliaisiais telefonais, o rinkėjai balsus atiduoda internetu. Sausį Estija dislokavo pirmąją 60 savanorių kibernetinę armiją. Po 2007 metų masinio programišių įsilaužimo interneto prižiūrėtojai pavertė Estiją kibernetinės gynybos pavyzdžiu.

Estai jaučia kone instinktyvią pareigą tėvynei. Tai kildinama iš ilgametės skausmingos okupacijos. "Estijoje nepriklausomybės suvokimas yra labai gležnas, jautrus ir svarbus", - pabrėžė ///// L.Viikas. Valstybė po valstybės - Danija, Švedija, Vokietija, Rusija, Sovietų Sąjunga - vyravo krašte. Tik kartą per penkis šimtmečius, nuo 1920 iki 1940 metų, Estija buvo nepriklausoma. "Požiūrį lemia karas, okupacija ir Stalino teroras. Štai kodėl nepriklausomybė kartais šlovinama", - sakė Olafas Mertelsmannas, šiuolaikinės istorijos profesorius iš Tartu universiteto.

Estijos dar laukia ilgas kelias. Pastaroji pasaulinė krizė pakenkė jai gana smarkiai: vienas iš dešimties žmonių yra bedarbis, vienas penktadalis estų gyvena skurdžiai. Išlieka ir etninė įtampa - šalyje gyvena 300 tūkst. rusų (vienas ketvirtadalis visų gyventojų). Pernai Estijos biudžeto deficitas susitraukė net iki 1,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o euro zonoje reikalaujama, kad šis rodiklis neviršytų 3 proc. BVP. Šiais metais ekonomika, kaip prognozuojama, augs 5 procentais. "Tam tikru požiūriu Vakarai turi mokytis iš Rytų, o ne priešingai", - pareiškė O.Mertelsmannas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"