TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

O kūnai bažnyčiose vis kaupiasi

2012 06 21 5:37

Švedijos valdžia susidūrė su neįprasta problema. Šalies šaldytuvai ir bažnyčios tiesiog užverstos karstuose gulinčiais mirusių žmonių palaikais. Kai kurie mirusieji atsisveikino su šiuo pasauliu kone prieš dešimtmetį.

2009 metais mirusios Jane Guenther kūnas buvo užšaldytas, tačiau tebėra iki šiol nepalaidotas, nes negalima įvykdyti paskutinio mirusiosios noro - palaidoti ją ekologiškai.

Švedijos valdžios institucijos jau pagrasino, kad palaikai gali būti palaidoti įprastu būdu, nes turi būti nustatyta, kiek laiko ilgiausiai galima laikyti kūną nepalaidotą. Tačiau mirusios moters artimieji vis dar laukia naujos laidojimo "technologijos" įteisinimo. 

Šią netikėtą problemą sukėlė švedų meilė ekologijai ir gamtai. Jie patikėjo biologe Siusanne Wiigh-Maesak, kuri 2001 metais paskelbė, kad išrado būdą, kaip absoliučiai ekologiškai palaidoti mirusiuosius. Mokslininkė aiškino, kad reikia velionį užšaldyti, paguldyti į karstą, pagamintą iš kukurūzų želatinos arba krakmolo, ir panardinti į skysto azoto vonią esat minus 196 laipsnių temperatūrai.

Tuomet mirusiojo palaikai tampa labai trapūs ir nuo nedidelio krestelėjimo subyra į miltus, t. y. virsta 25-30 kilogramų rusvai gelsvų miltelių, iš kurių magnetu tereikia ištraukti metalines priemaišas, pavyzdžiui, dantų plombas, paskui miltelius supilti į greitai suyrančią dėžutę ir užkasti 50-70 centimetrų gylio duobėje. Jau po metų karstas ir velionis virs derlinga žeme. Taip tikrove virs Biblijos posakis: "Dulke buvai ir į dulkes pavirsi."

Kadangi Švedijoje labai populiarus ekologiškas gyvenimo būdas, S.Wiigh-Maesak pasiūlytas laidojimo būdas sulaukė didelio susidomėjimo, tuo labiau kad jį palaikė valdžia ir liuteronų bažnyčia. Toks laidojimas turėjo būti ne tik ekologiškas, bet ir alternatyva kremavimui, kuris yra ne tik brangesnis, bet ir teršia aplinką švinu bei dioksidais, taip pat tradiciniam būdui - laidoti su karstu į žemę, nes taip gali būti užteršti gruntiniai vandenys. 2007 metais tuometinė Švedijos kultūros ministrė Lena Adelsohn Liljeroth sakė, jog tiki, kad ekologiškas laidojimo būdas greitai įsitvirtins.

Netrukus Jonkopingo mieste buvo pradėtas statyti palaikų "sublimacinio džiovinimo" statinys, pavadintas promotoriumu. Tai ėmėsi daryti pati S.Wiigh-Maesak, įkūrusi bendrovę "Promessa Organic AB", nes jos pasiūlytu laidojimo būdu netruko susidomėti Pietų Korėja, atskiri Jungtinės Karalystės, Pietų Afrikos Respublikos ir Jungtinių Valstijų miestai.

Šiuo metu jau 60 šalių gyventojai yra sudarę sutartis su "Promessa" dėl promesijos, tačiau šiai bendrovei vis dar neleidžiama teikti žadėtųjų paslaugų, todėl žmonių, pageidavusių būti palaidotais ekologiškai, palaikai vis kaupiasi. Tarp jų yra ir pačios S.Wiigh-Maesak dviejų mirusių giminaičių kūnai. Švedijoje mirusiųjų palaikais jau užversti ne tik šaldytuvai, bet ir bažnyčių rūsiai.

Šalies valdžia neišduoda leidimo promesijai, nes teigia, jog dar neįrodyta, kad ši "technologija" veiks nepriekaištingai. Švedijos anatomijos profesorius ir Mokslų akademijos narys Bengtas Johanssonas teigia taip pat nesąs tikras, kad toks "ekologiškas" laidojimas pasitvirtins, nes S.Wiigh-Maesak jį išbandė tik su šimtais kiaulių, o gautų rezultatų taip ir nepaskelbė.

Profesorius mano, jog prieš valdžiai duodant patvirtinimą tokiam laidojimo būdui, būtini tolesni moksliniai tyrimai. B.Johanssonui linkę pritarti ir kiti mokslininkai. Jie mano, kad po tokių laidotuvių žemėje gali likti sublimacijai naudojamo skysto azoto, o kadangi laidojama ne įprastame 2 metrų gylyje, o tik 50-70 centimetrų gylio duobėje, prieš duodant leidimą promesijai būtina atlikti grunto tyrimus. Be to, dar reikia priimti ir atitinkamą įstatymą, nes kol kas Švedijoje yra įteisinti tik du mirusiųjų laidojimo būdai - kremavimas ir laidojimas su karstu žemėje.

Kadangi norinčiųjų, kad juos palaidotų ekologiškai, atsirado nemažai, o naujam laidojimo būdui visiškai nebuvo pasirengta, kilo skandalas, nes karstai su mirusiųjų palaikais vis kaupiasi. Daugybė švedų pareiškė paskutinę valią, kad nori būti palaidoti būtent tokiu būdu. Nors pati S.Wiigh-Maesak tikina, kad promotoriumas pradės veikti dar šiais metais, neatrodo, kad valdžia duos tam leidimą. Mirusiųjų laidotuvės vis nukeliamos. Ir baisiausia, kad nežinoma, kuriam laikui.

"The Telegraph", treehugger.com, LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"