TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Okupacija – politinės smurto Izraelyje šaknys

2015 11 13 6:00
Palestiniečiai bandė nugriauti sieną, kuria Izraelis atitvėrė Vakarų Krantą nuo Jeruzalės. AFP/Scanpix nuotrauka

Pastarąsias savaites Izraelyje ir Vakarų Krante dažnai smurtaujama: musulmonai puldinėja žydus Jeruzalėje, Izraelio kariuomenė brutaliai malšina protestus Vakarų Krante, padažnėjo nausėdijų gyventojų išpuolių. Politikos apžvalgininkė Justina Poškevičiūtė portalo geopolitika.lt straipsnyje aptaria esminę šių neramumų priežastį.

Statistika keičiasi kiekvieną dieną ir atrodo vis liūdniau, o galo smurtui nematyti. Vis dėlto vien žinant, kas vyksta regione, neanalizuojant, kodėl tai vyksta, sunku daryti kokias nors svarias išvadas. Bandyti paaiškinti šią smurto bangą nereiškia ją pateisinti. Vis dėlto negalima pamiršti esminio, dažnai žiniasklaidos nepaisomo situacijos konteksto – okupacijos.

Izraelio vykdoma nelegali Gazos Ruožo blokada ir karinė Vakarų Kranto okupacija – tai svarbiausia visos situacijos problema, politinės smurto šaknys. Visų pirma reikėtų suvokti, kad Izraelio okupacija nėra „lengva“ okupacijos forma. Tai – karinė okupacija, vykdoma daugybe būdų. Ją įtvirtinti padeda visiška vandens išteklių kontrolė ir Izraelio kariuomenės reidai Vakarų Krante, namų griovimas Rytų Jeruzalėje, beduinų bendruomenių gyvenamųjų vietų naikinimas Vakarų Kranto teritorijoje, nepilnamečių suėmimai, nelegalios nausėdijos, visiškas palestiniečių judėjimo laisvės suvaržymas, reidai Palestinos švietimo institucijose ir kitos okupacijos apraiškos. Šie dalykai vyksta kasdien, tik didžiosios žiniasklaidos korporacijos ne visada skuba apie juos pranešti. Gideonas Levy, žymus Izraelio žurnalistas, savo straipsnyje „Haaretz“ dienraščiui apie pastarųjų savaičių situaciją rašo: „Net ir pasisakantieji prieš smurtą, kurį laiko amoraliu ir beprasmišku, supranta, iš kur jis kartkartėmis atsiranda. Klausimas, kodėl jis nepratrūksta dažniau.“

„Euromed Monitor“, žmogaus teisių pažeidimus ir kitas priespaudos formas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje tirianti organizacija, savo naujausioje ataskaitoje nurodo konkrečius atvejus, kai Izraelio kariuomenė be priežasties sužeidė, mirtinai sužalojo ar sužeidusi nesuteikė medicinos pagalbos civiliams palestiniečiams. Pagal Ketvirtąją Ženevos konvenciją draudžiama taikiniu laikyti net išpuolyje dalyvavusį individą, jei jis nebekelia grėsmės ir fiziškai nebegali užpulti kareivio. Ataskaitoje minimi tiek atvejai, kai kareiviai nušovė bandžiusius juos užpulti, tačiau grėsmės nebekėlusius palestiniečius, tiek jaunimo ir senyvo amžiaus civilių nužudymai.

Kalbėti apie Izraelio priespaudą reikia atvirai: karinė okupacija turi konkrečius savo veikimo mechanizmus, be kurių ji tiesiog sugriūtų. Tai mažamečių suėmimai, judėjimo laisvės varžymas, apsauga vietinius užpuldinėjantiems nausėdijų gyventojams, išpuoliai prieš žurnalistus ir panašiai. Šie reiškiniai nėra nei pavieniai, nei tarpusavyje susiję ir sudaro okupacijos pagrindą. Būtent jie kartais sukelia didesnę smurto prieš okupantą bangą.

Izraelio palestiniečiai

Stiprėjančius Izraelyje gyvenančių palestiniečių protestus skatina ne tik struktūrinė priespauda ir Izraelio pajėgų smurtas okupuotose teritorijose, bet ir situacija šalyje. Čia įsikūrusi teisinė nevyriausybinė organizacija „Adalah“ (Izraelio arabų teisių gynimo centras) jau ne vienus metus dokumentuoja palestiniečių diskriminaciją Izraelyje. Organizacija pateikia sąrašą daugiau nei 50 įstatymų, kuriais apsunkinamas Izraelio palestiniečių dalyvavimas pilietiniame gyvenime, prieiga prie švietimo, teisė į privačią nuosavybę ir kiti kasdienio gyvenimo aspektai. Tad, nors Izraelio palestiniečių gyvenimą sunku lyginti su suvaržymų, kuriuos patiria Gazos Ruožo ar Vakarų Kranto gyventojai, gausa, teigti, jog pirmieji turi tokias pačias teises kaip jų kaimynai žydai, yra tiesiog empiriškai netikslu.

Besidomintiems šiuo regionu nėra naujiena, kad Izraelio kariuomenė brutaliai malšina protestus Vakarų Krante (demonstrantus sužeidžia ašarinių dujų kanistrais, iš mažo atstumo šaudo guminėmis ar tikromis kulkomis ir pan.). Tačiau ir pačiame Izraelyje juos slopinti dabar pasitelkiama nauja antidemokratiška praktika. „Adalah“ organizacija praneša apie Izraelyje vykdomus ne tik protesto dalyvių areštus, bet ir apie suėmimus žmonių, kurie tik užsiregistravo juose dalyvauti. Vadinamieji prevenciniai areštai, anot minėtos arabų mažumos Izraelyje teisių gynimo organizacijos, yra nelegalūs, o policijos pateikiamas kaltinimas – įtarimas organizuojant nelegalų susibūrimą su tikslu sukelti riaušes – Izraelio teisinėje sistemoje neegzistuoja.

Anot „Adalah“ organizacijos, mažamečiai protestuotojai areštuojami (apie tai ne vienus metus praneša okupuotame Vakarų Krante veikianti organizacija „Defence for Children International“) nesilaikant įstatymų. Nepilnamečiams neteikiama teisinė konsultacija, per apklausas neleidžiama šalia būti tėvams, jie apklausiami vėlai vakare ir verčiami pasirašyti dokumentus, kurių dėl kalbos barjero nesupranta. Šitokie sulaikymai, nepilnamečių apklausos ir policijos naudojamas smurtas prieš protestuotojus tikriausiai būtų smerkiami daugelyje liberalios demokratijos šalių.

Struktūrinis sprendimas

Analizuojant įvykius regione, svarbu prisiminti du dalykus. Pirma, be okupacijos, kaip konteksto, bet kuri analizė ne tik iškraipoma, bet yra tiesiog negalima. Antra, neapykanta, kuri baigiasi išpuoliais (tiek palestiniečių, tiek izraeliečių), neatsiranda iš niekur. Tai ir valstybės indoktrinacijos pasekmė, ir kasdienių diskriminacijos ir neteisybės apraiškų neapsikentimas, ir per okupacijos dešimtmečius susiformavęs „kaimyno-priešo“ konceptas su jį palaikančių pavyzdžių virtine. Politinis smurtas turi politines šaknis: prieš okupanto priespaudą kartais priešinamasi smurtu. Žinoma, stengtis suprasti išpuolių priežastis nereiškia šiuos išpuolius pateisinti.

Hanan Ashrawi, Palestinos politikė, aktyvistė ir mokslininkė, yra rašiusi, jog palestiniečiai yra vienintelė tauta pasaulyje, iš kurios reikalaujama užtikrinti savo okupanto saugumą, o Izraelis – vienintelė valstybė, reikalaujanti apsaugos nuo savo režimo aukų. H. Ashrawi pastaba puikiai iliustruoja šį dažnai žiniasklaidoje pristatomą paradoksą. Kad ir kaip ten būtų, aišku viena – sustabdyti šią smurto bangą galima tik nutraukus pačią okupaciją. Taip pat aišku, kuri konflikto šalis gali bet kada tai padaryti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"