TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Okupuotoje Donbaso zonoje - išgyvenimo pamokos

2015 04 13 6:00
Šiuo metu kai kurių žmonių Donbase vienintelis tikslas - prasimaitinti ir išgyventi. Sipa/Scanpix nuotraukos

Karo veiksmai Ukrainos Donbaso regione žmones, kurie nepaliko savo namų, privedė iki išgyvenimo ribos. Jiems trūksta pinigų, maisto produktų ir galimybės laisvai išvažiuoti iš okupuotų teritorijų. Žmonės išgyvena padedant išradingiems žemiečiams, tokiomis sąlygomis bandantiems verslauti.

Kaip prorusiškų smogikų ir rusų užimtose Donecko bei Luhansko teritorijose gyvena ten pasilikę vietiniai? Apie tai papasakojo ten apsilankę ir vietos gyventojų pasakojimus išgirdę "Bloomberg" žurnalistai.

Muštynės eilėse

Prieš metus Donbase prasidėję neramumai, virtę karu, nusinešė daugiau kaip šešis tūkstančius gyvybių, pastūmėjo ekonominio beviltiškumo link. Kadaise šis regionas buvo Ukrainos pramoninis centras. Dabar, kai šios žemės virto geopolitinės priešpriešos teritorijomis, vietiniai turi sunkumų net paprasčiausių ir kasdienių gyvenimo dalykų. Netoli separatistų citadelės Luhansko esančio kaimo gyventojai prarado bet kokias galimybes išgyventi po to, kai sukilėliai nustojo teikti finansinę ir maisto paramą. Dabar 61 metų Lidija turi mokėti vietos tarpininkui, kad jis paimtų moteriai priklausančią pensiją iš Ukrainos valdžios kontroliuojamo Charkovo ir pervežtų jai per fronto liniją. "Žmonės dienų dienas stovėdavo eilėse, kad iš teroristų gautų pinigų, kai kurie net mušdavosi tarpusavyje", - pasakojo ji. Moteris išgyvena iš savo daržo gėrybių, užsiaugintų kaime, esančiame per 63 kilometrus nuo ukrainietiškos teritorijos. Bijodama represijų, ji nesakė savo pavardės. "Jiems teko šaudyti į orą, kad, kai pinigai baigėsi, žmonės nebesistumdytų, o išsivaikščiotų", - pasakojo Lidija.

Gyvenimas Ukrainos valdžios nekontroliuojamoje Donbaso "pilkoje zonoje" priklauso nuo šešėlinės ekonomikos. Karo metu, paliaubų laikotarpiu, embargo sąlygomis, dėl tiekimo sutrikimų ji tiesiog pasklido visomis formomis. Deficitas parodo sunkumus, kokius patiria prorusiški kovotojai bei rusiški bendrininkai, bandydami sukurti ką nors panašaus į tvarką ir siekdami įtvirtinti savo valdžią. Tai atskleidžia ir milžiniškos išlaidos, kurių dėl karo patiria Kijevas, pradedantis derybas dėl skolų restruktūrizavimo.

Jokių perspektyvų

Karinis konfliktas sunaikino sąlygiškai komfortišką gyvenimo lygį, regione pasiektą per pastaruosius kelis dešimtmečius. Politinis ir karinis neapibrėžtumas ir toliau sekina ekonominį Donbaso būvį, gilina humanitarinę krizę. Ta pusė, kuri galiausiai pasieks galimybę kontroliuoti regioną, turės nepaprastai didelių išlaidų. Aklavietės situacija iššauks masinę gyventojų migraciją, regiono atkūrimas bus lėtas ir skausmingas. Jei Ukraina susigrąžintų okupuotų teritorijų kontrolę, tai padidintų viltį didesnės finansinės paramos, o dažni protestai priverstų vyriausybę daugiau lėšų skirti pagalbai ir investicijoms.

Kol kas Donbase šaknis leidžia sovietiniai išgyvenimo būdai. Plečiasi "biznis", susietas su pinigų, vaistų, sauskelnių ir taip toliau pervežimais iš Ukrainos į separatistų kontroliuojamas teritorijas. Kad patenkintų paklausą, kurjeriai aplenkia kelių postus ir išdegusius tankus.

Leidimų režimas

Kai dėl paliaubų aprimo artilerijos kanonados, smogikų kontroliuojamų teritorijų gyventojai pakilo į kitokį mūšį - dėl pinigų ir pagrindinių maisto produktų. Kijevo valdžia iš žmonių, kertančių ribas, reikalauja turėti leidimus, kad galėtų teroristus laikyti per atstumą. Tačiau dėl to daugelis vietinių atsidūrė beviltiškoje situacijoje, tai dar labiau didina humanitarinę krizę.

Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos pranešimus, padėtis ir toliau blogėja, nes nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio prorusiškų kovotojų užimtose teritorijose nebėra jokių išmokų ir nebeteikiamos jokios paslaugos. O kad galima būtų patekti į Ukrainos valdžios kontroliuojamą pusę, reikia apie mėnesį tvarkyti dokumentus. Tiems žmonėms, kurie neturi leidimų, ant skelbimo lentų, autobuso stotelėse ir į socialinius tinklus dedami įvairūs siūlymai, kaip išsisukti iš sudėtingos situacijos. Kai kas bando duoti kyšius. Kaip sakė Konstantinas, dėl galimo persekiojimo nenorėjęs skelbti pavardės, pakišos suma būna iki 1100 grivinų už vieną pravažiavimą. Tačiau pinigai ne visada padeda pasiekti norimo tikslo. Degtine, cigaretėmis ir maisto produktais pakrauta Konstantino mašina įstrigo prie vieno kontrolės punkto, kai ten dėl apšaudymo buvo sugriežtinta patikra. "Visi, kurių prašiau pagalbos, sakė, kad apie savo krovinį galiu pamiršti", - pasakojo Konstantinas.

Turai dėl prekių ir pinigų

Stambiausiame karinio konflikto zonos mieste Donecke dalykiški žmonės, naudodamiesi pažintimis kontrolės postuose, mikroautobusais savo klientus veža 65 kilometrus iki Ukrainos valdžios kontroliuojamoje teritorijoje esančios Konstantinovkos. Ten žmonės gali nusiimti pinigų, apsilankyti prekybos vietose, kad įsigytų įvairiausių prekių - nuo antibiotikų iki maisto vaikams. Beje, jei pačiame Donecke parduotuvės dar dirba, kituose miestuose ir vietovėse trūkumas labai didelis.

Organizuota speciali paslauga, vadinama "pensijiniu turizmu". Pagyvenę žmonės vežami į ukrainietiškus bankus, kad galėtų gauti savo pensijas, kurios yra maždaug 1500 grivinų (apie 60 eurų). Mokestis už šią paslaugą - 300 grivinų. Pasak Olego, kainos aukštos, nes išlaidos didelės. Į ukrainiečių kontroliuojamą teritoriją jis vežioja pensininkus persiregistruoti, kad jie galėtų gauti pensiją. Kelionė kertant Rusijos sieną ir tada įvažiuojant į Ukrainą trunka apie keturias valandas ir klientams atsieina po 2000 grivinų. "Man tenka mokėti baudas už nelegalų sienos kirtimą, - pasakojo Olegas, pavardės nesakęs dėl tokios veiklos ypatybių. - Dabar ieškome optimalių maršrutų."

Turų dėl pinigų būna įvairių. Pavyzdžiui, į ukrainietišką Mariupolį atvykstantys kurjeriai turi pluoštus banko kortelių, kad išgrynintų pinigus. Donecko šachtose išrenkama po vieną darbuotoją, kuris išsiruošia į tokią kelionę - nuimti savo ir kolegų atlyginimus. Kartais jie susiduria su vietinių, nepatenkintų šiais svečiais, priešiškumu. Apie tai pasakojo 31 metų Eduardas Gorlovas. "Metalurgai atlyginimą gauna kas antrą savaitę ir tuo pačiu metu, kai iš Donecko atvažiuoja autobusai su žmonėmis, norinčiais išgryninti pinigų, - kalbėjo jis. - Prie bankomatų stovi eilės po 50-100 žmonių ir kartais būna susirėmimų."

Kai kuriems žmonės šešėlinė ekonomika - gelbėjimosi ratas. Jie padeda vieni kitiems arba vieni iš kitų pelnosi. Kai kurie nepyksta dėl didelių kainų, net dėkingi, kad ne visai yra atkirsti, gali susisiekti su Ukrainos valdžios kontroliuojama teritorija ir šiek tiek gauti pinigų bei pagalbos.

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"