TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Olandai nusiteikę vyti Ukrainą šalin nuo ES durų

2016 03 07 6:00
Prie Nyderlandų ambasados Kijeve aktyvistai išskleidė plakatą su Vincento van Gogho portretu ir užrašu "Neklausykite Rusijos propagandos". Jis skirtas referendumui, per kurį olandai balsuos dėl ES ir Ukrainos laisvos prekybos sutarties.   Sipa/Scanpix nuotrauka

Referendumas Nyderlanduose dėl Asociacijos sutarties su Ukraina tėra patariamasis, bet neigiamas jo rezultatas turėtų blogų padarinių Ukrainai. Keistoje šviesoje atsidurtų ir pati Olandija – kaip Vladimiro Putino šalininkė.

Europos Sąjunga (ES) ir Ukraina pasirašė Asociacijos sutartį 2014 metais. Iki šio ypatingo įvykio sunkios derybos ir teksto rengimas truko penkerius metus. Visi turėjome progos stebėti, kaip ukrainiečiai gynė savo teisę būti europiečiais ir rinktis europietišką gyvenimą, už tai sumokėję gyvybėmis per Euromaidano revoliuciją. Jie ir toliau už tai moka gyvybėmis šalies rytuose, kur tenka atremti Rusijos ir jos remiamų separatistų agresiją.

Tokias pačias sutartis ES sudarė ir su Moldova bei Gruzija. Dabar atėjo galutinis jų ratifikavimo proceso etapas. Paskutinis žingsnis, kad nuo sausio 1 dienos įsigaliojusi sutartis su Ukraina pradėtų veikti, bus referendumas Olandijoje. Jis vyks balandžio 6 dieną. Tačiau jo iniciatoriai pasirinko balsuoti tik dėl Ukrainos. Tokios pačios sutartys su Moldova ir Gruzija buvo ramiai ratifikuotos be jokių referendumų.

Nors Olandijos parlamentas ratifikavo ES sutartį su Ukraina, trims ypač stiprioms Nyderlandų euroskeptiškoms grupėms pavyko surinkti daugiau nei 450 tūkst. rinkėjų parašų, kad toks referendumas būtų surengtas. Šios grupės siekia įžiebti dar didesnį olandų pyktį ir priešiškumą ES, kurį iš dalies jau kursto pastarojo meto migrantų krizė.

Bloga žinia ukrainiečiams ta, kad olandai, regis, žada pavaryti juos nuo ES durų.

Laimi abi pusės

Į šią sutartį ukrainiečiai deda daug vilčių. Jiems tai reiškia grįžimą į Europą ir vakarietišką raidos kelią. Tačiau ir Europai svarbu, kad viena didžiausių žemyno valstybių pasuktų ekonominių ir teisinių reformų keliu. Tam tikslui Ukraina turės priimti daugiau nei 300 ES įstatymų, tarp jų teisės aktus, ginančius intelektinę nuosavybę, numatančius naujus ekologinius standartus, apsaugančius užsienio investicijas.

Apklausos rodo, kad dauguma Ukrainos piliečių remia europietišką savo šalies kelią. Su juo ukrainiečiai sieja geresnę savo ateitį ir aukštesnį gyvenimo lygį. Kad taip nutiktų, šaliai reikia modernizacijos visose gyvenimo srityse, Europos teisinių standartų ir priėjimo prie aukštos kokybės europietiškų produktų.

Tačiau Asociacijos sutartis svarbi ne tik Ukrainai, bet ir Europai. Ji prisideda prie Rytų Europos stabilumo ir prie visos Europos saugumo. Ji taip pat atveria naujas galimybes Europos gamintojams, nes panaikinus muitus prie Ukrainos sienos Europos eksportuotojai sutaupys daugiau nei 390 mln. eurų per metus, o Europos korporacijoms atsivers naujos gamybos galimybės Ukrainoje.

Kratosi naujos naštos

Referendumas Olandijoje yra tik patariamasis ir jo rezultatai nėra privalomi. Bet jei dauguma olandų sutarčiai nepritars, politinių kliūčių, galinčių neleisti jai įsigalioti, tikrai atsiras. Tokia baigtis būtų skaudus smūgis Ukrainos piliečiams, remiantiems europietiškas vertybes ir laukiantiems iš ES solidarumo. Ką jau ir kalbėti, kad šitaip pasibaigęs olandų referendumas turėtų tikrai neigiamų padarinių Ukrainos politiniam stabilumui.

Todėl europietiško modelio šalininkai mano, jog labai svarbu, kad Olandijos rinkėjai turėtų kuo daugiau nešališkos informacijos apie Ukrainą. Europos Komisijos pirmininkas Jeanas – Claude'as Junckeris įspėjo olandus neatmesti bendradarbiavimo su Ukraina, nes tai „gali atverti duris žemyno krizei“. „Nepaverskime referendumo balsavimu dėl Europos, – sakė jis. – Tikiuosi, kad olandai nebalsuos prieš, vedini priežasčių, neturinčių nieko bendra su sutartimi“.

Tokia pozicija iš dalies atspindi ir Olandijos vyriausybės požiūrį. Liberalų ir leiboristų koalicinės vyriausybės premjeras Markas Rutte nusprendė nevykdyti aktyvios kampanijos už sutarties palaikymą. Vienas žiniasklaidai nutekintas dokumentas atskleidė, kad jo strategija yra raginti ministrus aiškinti olandams, jog sutartis naudinga paprastiems ukrainiečiams, bet turėti galvoje, jog balsuojama ne dėl konflikto su Rusija ir Vladimiru Putinu, o taip pat tai, kad šis referendumas nėra proga išreikšti savo nepasitenkinimo ES.

Referendumas vyks Olandijai ypač kebliu laiku, kai šalis perėmė pusmečio pirmininkavimą ES. Rinkimų kampanija prasidėjo praėjusį mėnesį ir yra gana karšta. Viena televizijos apklausa jos pradžioje parodė, kad daugiau nei 50 proc. rinkėjų tikrai balsuos prieš, o dar 25 proc. tikriausiai atmes sutartį.

Rinkėjai nenori, kad Ukraina galiausiai taptų nauja našta Olandijos mokesčių mokėtojams. Panašu, kad jie nėra įsigilinę, jog šioji sutartis liečia tik laisvą prekybą ir joje nieko nesakoma apie laisvą vizų režimą ar laisvą darbo jėgos judėjimą, taikomą tik tų šalių, kurios yra ES narės, piliečiams. Vis dėlto Olandijos vyriausybė viliasi teigiamos referendumo baigties, nors neatmeta ir priešingo rezultato.

Moralinė problema

Jei referendumas iš tiesų baigsis nepalankiai Ukrainai, keistoje šviesoje atsidurs ir pati Olandija – šalis, įeinanti į pačią Europos šerdį, stovėjusi prie ES ištakų. Ji atrodys kaip V. Putino šalininkė. O toks pritarimas jo karinei agresijai ir hibridinio karo metodams būtų dar labiau keistas prisimenant, ką patyrė Olandija, kai virš Ukrainos iš Rusijos BUK sistemos buvo numuštas Malaizijos keleivinis laineris, kuriuo skrido daugiausia Olandijos piliečiai. Visi jie žuvo, o palaikai drauge su nuolaužomis išsibarstė neaprėpiamuose laukuose separatistų kontroliuojamoje teritorijoje.

Ukraina ir toliau lieka Europai nemaloni moralinė problema, kai vis labiau linkstama susitaikyti su Kremliaus kariniais laimėjimais ne tik Ukrainoje, bet ir Gruzijoje, po 2008 metų karo netekusiai dviejų regionų. Olandijoje, kaip ir kitose Europos šalyse, linkstama manyti, kad Rusijos geriau neerzinti. Tuo pačiu metu Ukraina atrodo tolima ir nesuprantama šalis, su kuria suartėjus gali atsiristi nauja skurdžių bangą.

Toks požiūris būdingas kai kurių šalių aukščiausiems politikams. Jie linkę pamiršti nepatogius dalykus, tokius kaip Krymo aneksija ir karas Donbase, ir kuo greičiau panaikinti taip visiems trukdančias sankcijas. Neseniai Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris per vizitą Kijeve faktiškai mygė Ukrainą nusileisti Rusijai, neatgavus savo sienos kontrolės ir neišvedus Rusijos sunkiosios ginkluotės iš Ukrainos teritorijos.

Europoje negirdėti nuoseklių ir gerbiamų balsų, kurie aktyviai gintų būtinybę pratęsti Rusijai taikomas sankcijas. Jų atšaukimas nieko gero nežadėtų kovojančiai Ukrainai. Atgavusi jėgas ir ekonomiškai sustiprėjusi, Rusija vėl galėtų įsukti karinę mašiną Donbase, pastaruoju metu kiek prigesusią galbūt ir dėl to, kad įsivėlusi į Sirijos karą Maskva nebepajėgia kariauti dviem frontais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"