TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Olandai per referendumą atmetė ES ir Ukrainos susitarimą

2016 04 06 22:50
AFP/Scanpix nuotraukos

Nyderlandų rinkėjai atmetė svarbią Europos Sąjungos sutartį su Ukraina per trečiadienį vykusį referendumą, kuris buvo laikomas visuomenės nuomonės apie ryšius su Briuseliu barometru, suduodami skaudų smūgį savo vyriausybei ir sukeldami rimtą galvos skausmą Bendrijai. Olandų referendumo rezultatai netaps kliūtimi Ukrainos eurointegracijos kelyje, tikina Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Po referendumo Nyderlanduose, kuriame olandų rinkėjai atmetė Europos Sąjungos asociacijos sutartį su Kijevu, Ukrainos prezidentas P. Porošenka pareiškė, kad šio plebiscito rezultatai netaps kliūtimi Ukrainos eurointegracijos kelyje.

„Noriu pabrėžti, kad šis referendumas pagal Nyderlandų konstituciją ir įstatymus yra tiktai patariamojo pobūdžio. Dabar žodį turi tarti Olandijos vyriausybė, parlamentas, politikai. Esu tikras, kad strategine prasme šis įvykis nėra kliūtis Ukrainos kelyje į Europą“, – sakė P.Porošenka, komentuodamas olandų plebiscito rezultatus.

Prezidentas pažymėjo, kad Ukraina ir toliau judės eurointegracijos keliu.

Petro Poroshenko.

„Noriu atsakingai pareikšti, kad nepaisant to, kas įvyko, Ukraina toliau įgyvendins Asociacijos susitarimą, užtikrins išsamios ir visapusiškos laisvosios prekybos erdvės sukūrimą, nes tai yra kelias į Ukrainos valstybės modernizavimą, jos nepriklausomybės stiprinimą. Mes neišsuksime iš eurointegracijos kelios. Ukraina, kaip ir laisvė, nesustabdomos“, – sakė P.Porošenka.

Jo nuomone, Nyderlandų referendumas buvo nukreiptas prieš Europos vienybę ir europines vertybes.

„Tikrasis referendumo organizatorių tikslas – ne ES ir Ukrainos asociacijos sutartis; tai ataka prieš Europos vienybę, ataka prieš europinių vertybių sklaidą. Apie tai, be kita ko, liudija ta diskusija, kuri vyko prieš referendumą“, – pabrėžė P.Porošenka.

Prezidentas taip pat padėkojo visiems olandams, referendume balsavusiems už susitarimą.

Savo ruožtu Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marjana Beca sakė: „Remiamės tuo, kad pagal Nyderlandų įstatymus referendumas yra konsultacinio pobūdžio, todėl galutinį sprendimą dėl susitarimo ratifikavimo po vidaus diskusijų ir procedūrų priims Nyderlandų vyriausybė“.

Ji išreiškė viltį, kad vyriausybės sprendimas „atitiks Ukrainos, Nyderlandų ir Europos interesus“.

Preliminarūs duomenys

Kaip nurodė Olandijos naujienų agentūra ANP, remiantis duomenimis, gautais suskaičiavus 99,8 proc. balsų, „ne“ stovykla įtikinamai laimėjo surinkusi 61,1 proc. balsų.

Tik 38,1 proc. olandų šiame patariamojo pobūdžio referendume pritarė prieš dvejus metus pasirašytai ES Asociacijos sutarčiai su Ukraina, kuri užtikrina glaudesnius ES ryšius su Kijevu.

Po pirminių abejonių ANP taip pat nurodė, kad, jos prognozėmis, aktyvumas šiame plebiscite siekė 32,2 proc., o tai reiškia, kad jis turi būti pripažintas įvykusiu ir kad premjero Marko Rutte vadovaujama koalicija turi vienaip ar kitaip atsižvelgti į jo rezultatus.

Kad referendumas Olandijoje būtų laikomas galiojančiu, jame turi pabalsuoti 30 proc. visų registruotų rinkėjų. Iš viso Nyderlanduose, kuriuose gyvena 17 mln. žmonių, balsavimo teisę turi 12,5 mln. piliečių.

„Panašu, kad Olandijoje žmonės tarė NE Europos elitui ir NE susitarimui su Ukraina. Tai ES pabaigos pradžia“, – vėlai trečiadienį vakare savo „Twiter“pareiškė kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos lyderis, antiimigracinių pažiūrų parlamentaras Geertas Wildersas.

Olandijos ministras pirmininkas Markas Rutte

Olandija, viena iš šešių ES steigėjų, yra prekiaujanti šalis, kuri sėkmingai naudojasi Bendrijos vidaus rinkos teikiama nauda, tačiau, paradoksalu, tuo pat metu ji yra euroskepticizmo židinys ir 2005-aisiais referendume atmetė bloko konstituciją.

Trečiadienio balsavimas buvo pirmasis referendumas Nyderlanduose nuo 2005 metų plebiscito, kuriame buvo atmesta ES konstitucija. Jį inicijavo keli euroskeptikų judėjimai, kurie pernai per vos šešias savaites sugebėjo surinkti beveik 430 tūkst. piliečių parašų.

Paprastai tokie susitarimai, kaip ši asociacijos sutartis, ratifikuojami 28-ių Bendrijos narių vyriausybių, neorganizuojant referendumų.

„Negalima tiesiog ratifikuoti“

GeenPeil lyderis Janas Roosas stebi referendumo rezultatus.

Savo pirmuose komentaruose po trečiadienio balsavimo vyriausybės vadovas Markas Rutte pripažino: „Jei aktyvumas viršija 30 proc., o „ne“ stovyklos pergalė yra tokia įtikinama, negalima tiesiog judėti pirmyn ir ratifikuoti susitarimą“.

Tačiau jis pridūrė, kad neskubės imtis veiksmų ir pirmiausia nori aptarti rezultatus savo ministrų kabinete, Europos Sąjungoje ir Nyderlandų parlamente, o šiam procesui gali reikėti kažkiek dienų ar net savaičių.

Balsuodamas vienoje Hagos pradinėje mokykloje, M.Rutte anksčiau trečiadienį ragino šalies piliečius balsuoti už šią sutartį.

„Mes turime padėti Ukrainai sukurti teisinį valstybę ir demokratiją. Paremti tokias jos mažumas, kaip žydų ir gėjų bendruomenės. Todėl aš raginu visus Nyderlandus ateiti ir balsuoti „už“, – sakė M.Rutte.

„Europai reikia daugiau stabilumo pakraščiuose“, – sakė jis.

M.Rutte pažadėjo, kad jis laikysis „laipsniškos“ žingsnis po žingsnio prieigos, visais klausimais konsultuodamasis su vyriausybe ir Briuseliu, tačiau kol kas neaišku, kaip įvykiai klostysis toliau.

Oficialūs referendumo dėl Asociacijos sutarties su Ukraina, kuri daugiausia skatina prekybą, rezultatai bus paskelbti tik už savaitės – balandžio 12 dieną.

Šio referendumo rezultatų nekantriai buvo laukiama ir Vakaruose, ir Maskvoje, ir Ukrainoje, kur 2014-aisiais proeuropinės jėgos nuvertė Maskvos remtą šalies vadovybę ir ėmėsi aktyvių žingsnių užmegzti glaudesnius ryšius su Vakarais.

„Vidaus diskusijos“

Pastarosiomis savaitėmis Nyderlanduose su specialiais vizitais lankėsi kai kurie aukščiausi Ukrainos ministrai ir kiti pareigūnai, stengęsi padėti sutelkti didesnį olandų visuomenės palaikymą šiam susitarimui.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka reiškė įsitikinimą, kad olandai pritars sutarčiai, ir įspėjo, kad jo šalis neturėtų nukentėti dėl „Nyderlandų vidaus diskusijų apie Europos Sąjungos ateitį“.

Savo ruožtu Ukrainos ambasadorius Nyderlanduose Oleksandras Horinas šį susitarimą pavadino „reformų, kurias Ukraina turi įgyvendinti, kad taptų išties civilizuota, liberalios demokratijos šalimi su socialiai orientuota rinkos ekonomika, planu“.

Plebiscito organizatoriai euroskeptikai patys pripažino, kad šis balsavimas iš esmės buvo inicijuotas ne dėl Ukrainos, o kaip patogi platforma stumti platesnę euroskeptišką darbotvarkę ir pasiekti, kad piliečių balsas būtų geriau girdimas Briuselyje.

Šios sutarties šalininkai tvirtino, kad Bendrijai svarbu įgyvendinti tokius susitarimus, kad būtų sustiprintas stabilumas prie jos sienų.

Buvęs Europarlamento narys Michielis van Hultenas (Michilis van Hultenas), vienas iš aktyvių susitarimo su Ukraina šalininkų, antradienio vakarą televizijos debatuose sakė: „Kalbama apie Ukrainos žmones, kurie, kaip ir mes, nori laisvės, demokratijos ir gerovės“.

Tuo tarpu referendumo iniciatoriai neslėpė, kad jiems rūpi ne Ukraina, o šį plebiscitą jie organizavo siekdami stumti savo platesnę euroskeptišką darbotvarkę.

„Turite suvokti – mums nerūpi Ukraina“, – praėjusią savaitę vienam olandų laikraščiui sakė susitarimo priešininkų stovyklos lyderis, pridūręs, kad jie „naudojasi visomis galimybėmis kurstyti įtampą tarp Nyderlandų ir ES“.

Referendumas buvo inicijuotas pagal naują įstatymą, kuris suteikia teisę piliečiams retroaktyviai pareikšti savo nuomonę apie teisėkūros sprendimus, jei surenkama pakankamai jų parašų plebiscitui organizuoti.

Nyderlandai yra vienintelė ES narė, dar neratifikavusi to susitarimo su Ukraina, kurį jau palaimino Olandijos parlamento žemieji ir aukštieji rūmai.

Olandų rinkėjams „iš tiesų tai nėra tik balsavimas, susijęs su Ukraina. Tai veikiau yra tik pirmasis pasitaikęs klausimas po to, kai įsigaliojo įstatymas (dėl referendumų)“, sakė Hagos pasaulinio teisingumo instituto vyresnysis tyrėjas Aaronas Matta.

Ir liberalas M.Rutte, ir jaunesnioji valdančiosios koalicijos partnerė – Darbo partija, ragino piliečius referendume balsuoti už susitarimą su Ukraina.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris savo ruožtu įspėjo, kad olandų „ne“ šiam susitarimui „gali atverti duris krizei kontinente“.

„Žinia Britanijos elektoratui“

Referendumo išvakarėse apžvalgininkai teigė, kad susitarimo priešininkų pergalė pasiųstų blogą žinią prieš birželio 23 dieną Didžiojoje Britanijoje numatytą plebiscitą dėl vadinamojo „Brexit“ (Britanijos pasitraukimo) scenarijaus, kai rinkėjai spręs, ar šalis turi toliau likti 28 valstybių bloko nare.

Atidavęs savo balsą Hagos priemiestyje esančioje mokykloje G.Wildersas sakė, kad olandų referendumas galėtų tapti paskata britų rinkėjams birželį vyksiančiame plebiscite pasisakyti už pasitraukimą iš ES.

„Ši diena galėtų būti Europos Sąjungos, kokią mes ją matome šiandien, pabaigos pradžia, ir tai būtų labai šaunu“, – sakė jis.

„Šiandien sprendžia ne Briuselis. Ne Haga. Tai olandų žmonės sprendžia savo ateitį“, – sakė jis ir sveikino tai, ką jis pavadino „Olandijos patriotiniu pavasariu“.

Euroskeptiškos Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as pirmadienį viešėjo Amsterdame, į kurį atvyko išreikšti palaikymo sutarties su Ukraina priešininkų stovyklai.

„Sutarties atmetimas šiame referendume pasiųstų reikšmingą žinią Britanijos elektoratui, kad ne mes vieni galvojame, jog kažkas iš esmės įvyko ne taip su tuo, kur suka ES“, – sakė N.Farage'as aidint plojimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"