TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Olandijai belieka gedėti

2014 07 24 6:00
Ukrainos kariai Charkove palydi karstus su lėktuvo katastrofos aukų kūnais. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos

Vakar Olandijoje paskelbta gedulo diena. Praėjus šešioms dienoms po 298 gyvybes nusinešusios Malaizijos lėktuvo katastrofos Donecke, namo sugrįžo pirmieji aukų kūnai. Tačiau taškas šioje istorijoje bus padėtas dar negreit.

Visoje šalyje ant vyriausybinių pastatų iškeltos Olandijos vėliavos buvo nuleistos iki pusės. Visų bažnyčių varpai skambėjo penkias minutes prieš nusileidžiant pirmajam katastrofos aukų kūnus iš Charkovo atgabenusiam lėktuvui. Orlaivis nutūpė 16 val. vietos laiku Eindhoveno oro bazėje.

Eindhovene nusileidusį lėktuvą pasitiko aukų artimieji, Olandijos karalius Vilemas Aleksandras su žmona karaliene Maksima, premjeras Markas Rutte ir jo pavaduotojas Lodewijkas Asscheris. Orlaiviui nutūpus, visoje šalyje paskelbta tylos minutė.

Gedulo diena Olandijoje skelbiama itin retai. Paskutinį kartą tai buvo padaryta daugiau nei prieš pusšimtį metų – 1962-aisiais, kai mirė karalienė Vilhelmina. Tačiau šįkart Olandijos vyriausybė be dvejonių nusprendė taip pagerbti avarijos aukas. Lėktuvo katastrofa, nusinešusi 193 olandų, tarp jų 80 vaikų, gyvybes, sukrėtė visą šalį ir ilgam įsirėš į žmonių sąmonę. Olandai tragedijos dieną simboliškai praminė „Nyderlandų rugsėjo 11-ąja”.

Aukų artimieji negali žodžiais apsakyti savo sielvarto ir nusivylimo. Jų mylimi žmonės žuvo nieko bendra su jais neturinčiame kare, jų kūnai ištisas dienas išgulėjo katastrofos vietoje, o tyrėjų prie katastrofos vietos neprileidę separatistai užkirto kelią objektyviam įvykio tyrimui. Į Olandiją veikiausiai parskraidinti net ne visų aukų kūnai, kalbama, kad dešimtys jų tebeguli kur nors laukuose tarp lėktuvo nuolaužų likučių.

Gedintys olandai nešė gėlių prie Amsterdamo oro uosto įėjimo.

Neišmano, kaip elgtis

Daugumos olandų, besiruošiančių artimųjų laidotuvėms, nuomonė vieninga – Olandijos valdžia nelaimės akivaizdoje pademonstravo visišką silpnumą. Iškart po avarijos M. Rutte pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dabar kaip niekada turi galimybę parodyti pasauliui, kad jam rūpi daugiau nei vien jo paties interesai, ir įtikinti Ukrainoje veikiančius separatistus sudėti ginklus bei mažų mažiausiai leisti tarptautiniams tyrėjams objektyviai ištirti avarijos aplinkybes. Tačiau toks Olandijos premjero ultimatumas pasirodė visiškai bevertis. Separatistų ir Ukrainos vyriausybės pajėgų kautynės Donecke tęsiasi, o Kremlius ir toliau visą kaltę verčia Ukrainos valdžiai Kijeve.

Kalbama, kad jei lėktuve būtų buvę amerikiečių, JAV nedelsdamos būtų pasiuntusios savo karių į įvykio vietą ir nebūtų leidusios tokios lengvabūdiškos Rusijos remiamų Donecko separatistų savivalės, kokia buvo matoma pastarosiomis dienomis.

Olandijos žiniasklaida prisiminė 1995 metų įvykius, kai taikos palaikymo misijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje dalyvaujantys olandų kariai nesugebėjo apginti prieglobstį Srebrenicos miestelyje gavusios musulmonų bendruomenės – į olandų saugomą bazę įsiveržę serbų kariai tuomet nužudė 7 tūkst. vyrų ir berniukų. Kalbama, kad baisią pamoką gavusi Olandija nebenori rizikuoti ir nė nesvarstė galimybės siųsti savo karių į Ukrainos teritoriją.

Vakar Eindhoveno oro bazėje nusileido du lėktuvai su aukų kūnais.

Solidarumo idėja subliūško

Europos Sąjungos (ES) narės teisinasi, kad negali lengvabūdiškai žiūrėti į santykius su Rusija ir juos aukoti dėl neramumų Ukrainoje. Didžiųjų ES šalių - Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos - lyderiai atsargiai kalba, kad Europa nepasirengusi, neturi alternatyvių priemonių Bendrijos energetikos saugumui užtikrinti, jei ekonominiai santykiai su Rusija visiškai pašlytų. Maža to, garsiai prancūzus smerkę dėl jų „Mistral” klasės karo laivų sandorio su Rusija britai, pasirodo, patys toliau ramiai tiekia ginklus Kremliui – apie tai byloja Didžiosios Britanijos spaudoje paviešinta parlamento ataskaita.

Šimtus ES piliečių gyvybių nusinešusi lėktuvo katastrofa greičiausiai viso to nepakeis. Peršasi mintis, kad purvina diplomatija čia neišvengiama.

Įdomu, kaip šie įvykiai bus pateikiami istorijos vadovėliuose. Ar ši situacija bus vadinama Europos gėda? Veikiausiai ne. Galbūt jai net nebus skirta pakankamai dėmesio. Tačiau dabar atrodo, kad Europa iškvėpė visą savo dvasią, kurią jai kadaise bandė įpūsti vienybės idėja tikėję Europos Sąjungos steigėjai.

Lėktuvo katastrofa Donecke puikiai parodė, kiek Europai terūpi daugiau nei pusę metų trunkanti Ukrainos tragedija: gretimų šalių žmonėms neramu, kad panašiai įvykiai galėtų susiklostyti ir jų kieme. Vakarų Europos gyventojams baisu, kad „ten kažkur toli” žuvo tiek daug olandų, kitų Bendrijos piliečių, tačiau pačių ukrainiečių padėtis vakariečius vargu ar domina. ES politikai ir verslininkai noriai moralizuoja kitus, tačiau patys žiūri tik savo interesų. Dėl to Bendrija „vieningai” taiko tokias sankcijas, kurios pernelyg neįžeistų Rusijos, tačiau būtų pakankamos, kad galėtų būti skambiai vadinamos atsakomosiomis priemonėmis.

Tai, kad lėktuvo katastrofos kaltininkai tėra laikomi įtariamaisiais, tik dar labiau sumažina katastrofos aukų artimųjų viltis sulaukti kokio nors atpildo. Gali būti, kad taškas šioje istorijoje padėtas apskritai nebus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"