TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Oligarchui kalėjimas, rėmėjams - lazdos

2011 01 03 0:00
Per naujametę demonstraciją protestuota ir prieš naują nuosprendį M.Chodorkovskiui.
AFP/Scanpix nuotrauka

Jei kas nors tikėjosi, kad teismas skirs švelnesnę bausmę jau 6 metus kalinčiam buvusiam oligarchui Michailui Chodorkovskiui, taip neatsitiko. Dmitrijaus Medvedevo pažadai, kad Rusija bus moderni šalis, ir liko tik pažadai. Tai patvirtino ir masiniai protestuotojų suėmimai Naujųjų išvakarėse.

Laikantis tradicijų

Gruodžio 31 dieną Maskvoje ir Sankt Peterburge vyko jau tradiciniai opozicijos mitingai, skirti priminti visuomenei apie 31-ąjį šalies Konstitucijos straipsnį, garantuojantį piliečiams susirinkimų laisvę. Šįkart, žinoma, taip pat protestuota dėl teismo nuosprendžio M.Chodorkovskiui. Opozicijos atstovai tradiciškai susirinko mitinguoti, o milicija juos tradiciškai mušė lazdomis ir tradiciškai grūdo į areštines.

Maskvoje tuo pat metu vyko net 2 protesto akcijos. Viena jų miesto valdžios buvo sankcionuota, o kita - ne. Antrosios organizatoriai visai logiškai argumentavo, kad nemato jokio skirtumo, ar gauna leidimą mitinguoti, ar ne, nes nuo to protestuotojus muša nė kiek ne švelniau. Be to, ir sulaikytųjų skaičius praktiškai nekinta.

Suėmimo pretekstai taip pat buvo tradiciniai: smulkus chuliganizmas, gatvės perėjimas neleistinoje vietoje, pasipriešinimas pareigūnų reikalavimams ir panašūs. 2010-ųjų naujovė - sulaikymas už mėginimą pereiti iš vieno mitingo (sankcionuoto) į kitą (neteisėtą).

Rusijos naujienų agentūros gana blankiai nušvietė įvykį. RIAN "Novosti" pažymėjo, kad tiek protestuotojai, tiek milicininkai elgėsi santūriai. Santūrumas, matyt, pasireiškė tuo, jog šįsyk buvo suimta mažiau žmonių nei tuo pat metu 2009-aisiais (atitinkamai apie 120 ir 150).

Teismo parodija

Neseniai pasibaigęs M.Chodorkovskio ir Platono Lebedevo teismo procesas, dėl kurio ir protestavo opozicija, vyko sovietiškai sklandžiai. Advokatų argumentai kaip visada niekam nerūpėjo. Argi svarbu, kad kaltinamiesiems buvo inkriminuojama vagystė tokio naftos kiekio, kuris prilygsta visai įmonės apyvartai?

Kai M.Chodorkovskis buvo teisiamas pirmą kartą, 2005 metais, kaltintojai taip pat nurodė milžinišką neva jo pavogtų pinigų sumą -paskui net "putiniškam" teismui teko ją 6 sykius mažinti. Oligarchui tai nepadėjo: bausmės laikas sutrumpėjo vos vienais metais.

Nešališkam stebėtojui nė neverta svarstyti, ar M.Chodorkovskis iš tiesų vogė naftą ir vengė mokesčių. Tarkime, vogė, bet dabartinės valdžios statytiniai daro lygiai tą patį, tik didesniu mastu. Ir joks teismas jiems negresia.

Iš esmės visai nesvarbu, kuo buvo kaltinamas oligarchas. Jeigu reikia jį amžinai laikyti cypėje - priežastis visada atsiras. Taip pat sėkmingai M.Chodorkovskį buvo galima apkaltinti antivalstybiniu sąmokslu, gamtos niokojimu, kanibalizmu ar dar Dievas žino kuo. Kaip pareiškė teisėjas, jis gali pasitaisyti "tik būdamas izoliuotas nuo visuomenės". Gal dar padėtų geležinė kaukė arba prirakinimas grandinėmis prie sienos? Visuomenė supras: juk daugelis rusų puikiai žino, kad M.Chodorkovskis yra vienas iš tų "žydų, apvogusių Rusiją". Dabar vagia rusai, o tai, be abejo, kur kas geriau.

Simbolis ne savo noru

Nedidelė dalis Rusijos visuomenės nesutinka su tokia nuomone. Dar mažesnė - viešai dėl to protestuoja. Pačiam oligarchui nuo to turbūt nedaug lengviau. Šis žmogus tapo opozicijos simboliu, savotišku kankiniu, bet naivu manyti, kad tokią lemtį jis pasirinko sąmoningai. Kai buvo skaitomas nuosprendis, M.Chodorkovskis laikėsi labai ramiai ir teigė esąs pasiruošęs, "jei reikės, numirti kalėjime". Vis dėlto jis, ko gero, gailisi, kad nepasekė kai kurių savo kolegų pavyzdžiu ir tinkamu laiku nepabėgo iš Rusijos.

Gailisi ar ne, tačiau šiandien M.Chodorkovskio vardas sutelkia žmones ir įkvepia jiems drąsos viešai reikšti nepasitenkinimą. Rusijos valdžiai tai suteikia puikią progą įkrėsti lazdų visokiems demokratams, nors šis jos pomėgis kartais kelia nuostabą: kam mušti tuos opozicionierius, kurių organizacijos net Boriso Jelcino laikais neką telaimėdavo per rinkimus.

Farsas, kuris Rusijoje buvo pavadintas teismu, sukėlė pelnytą pasipiktinimą Vakaruose. Nuosprendį pasmerkė Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Vokietija. Tai, žinoma, gražu, bet naivu būtų tikėtis, kad paskui žodinius protestus sektų konkretūs veiksmai. Dabar madinga gerinti santykius su Rusija ir dėl M.Chodorkovskio šiai madai niekas neketina nusižengti.

Rusija taip pat pareiškė esanti pasipiktinusi dėl to, kad Vakarai daro spaudimą jos teismams. Tokia reakcija suprantama ir teisėta - jokia valstybė neturėtų daryti spaudimo kitos valstybės teismui. Tik Rusijos atveju tai skamba šiek tiek juokingai. Kur gi daugiau beprispausi dabartinį Rusijos teisingumą...

Tvarka ir stabilumas

Nesunku suvokti, kodėl M.Chodorkovskis tapo opozicijos simboliu. Taip pat suprantama, kodėl nuosprendis jam pavadintas nuosprendžiu visai Rusijai. Įdomiau yra tai, jog buvęs oligarchas tapo tam tikru simboliu net Vladimiro Putino režimui.

Teko girdėti svarstymų, kad šis nuosprendis turėtų parodyti, kas taps prezidentu 2012 metais: jei švelnus - D.Medvedevas, jei griežtas - V.Putinas. Skamba pernelyg ambicingai. Rusiją valdančios kagėbistinės-oligarchinės grupuotės be jokių chodorkovskių nuspręs, kas kitas sės į sostą.

M.Chodorkovskis valdantiesiems greičiau kelia precedento baimę. Jeigu jo teismo procesas vyktų laikantis įstatymų, o ne Kremliaus nurodymų, visi užsimanytų teisingų teismų. Kas tada ištiktų taip sunkiai V.Putino sukurtą "stabilumą"? Štai M.Chodorkovskis ir tapo simboliu, demonstruojančiu, kad Rusijoje viskas yra tvarkinga ir nekintama. Viskas taip, kaip "turi būti".

Šis autoritarinis stabilumas - tai Rusijos dabartis ir artimiausia ateitis. Surežisuoti teismai ir opozicijos talžymas nepriklauso nuo to, kas bus kitas prezidentas: V.Putinas ar D.Medvedevas. Nepriklauso ir nuo to, kokias ateities vizijas skelbia dabartinis prezidentas. Nevyksta jokios modernizacijos, jokios nanotechnologijos nepakeis autoritarizmo. Rusijos pasirinktą ateities kursą rodo ne prezidento kalbos, o dabartiniai veiksmai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"