TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Olimpiada vyks bankrutavusiame mieste

2016 07 02 6:00
Prieš kelias dienas policija oro uoste turistus pasitiko su užrašu: „Sveiki atvykę į pragarą. Policija ir ugniagesiai negauna atlyginimų, tad atvykęs į Rio de Žaneirą niekas nėra saugus.“ independent.co.uk nuotrauka

Mažiau nei po penkių savaičių Rio de Žaneire, Brazilijoje, prasidės vasaros olimpinės žaidynės. Atletus ir sporto aistruolius miestas pasitiks išgyvendamas sunkią biudžeto krizę ir ne iki galo įgyvendinęs žaidynių sėkmei užtikrinti būtinus projektus.

Kai 2009 metais Rio de Žaneiras, įveikęs Madridą, Tokiją ir Čikagą, laimėjo teisę rengti 2016 metų vasaros olimpines žaidynes, Brazilija buvo apimta euforijos. Nors šalis neišvengė 2008 metų finansų krizės pasekmių, tačiau ji patyrė mažiau žalos ir greičiau atsigavo nei daugelis kitų valstybių. Klestint ekonomikai, šalies vyriausybė jautėsi tokia turtinga, kad jos populiarusis prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ėmėsi vykdyti daugybę brangių socialinių programų, kurios padėjo milijonams neturtingų brazilų. Žurnalas „The Economist“ prognozavo, kad Brazilija greitai taps penkta didžiausia pasaulio ekonomika, ji aplenks netgi Didžiąją Britaniją ir Prancūziją.

„Niekada labiau nesididžiavau Brazilija, – teigė L. I. Lula da Silva, kai buvo paskelbta Rio de Žaneiro pergalė. – Dabar pasauliui parodysime, kad galime būti didi valstybė.“ Jis nebuvo vienintelis taip džiūgavęs – šventė visa brazilų tauta. Tačiau dabar, iki olimpiados likus mažiau nei 5 savaitėms, šalyje jau niekas nebešvenčia.

Olimpiada Rio de Žaneire prasidės rugpjūčio 5 dieną./tourist-destinations.net nuotrauka

Ekonomikos ir politikos krizė

Drastiškai pasikeitė Brazilijos ekonominė, socialinė ir politinė padėtis. Valstybinės naftos gavybos įmonės „Petrobras“ korupcijos skandalas atskleidė, kad į jį yra įsipainioję dešimtys, jei ne šimtai, aukštų politikų ir verslo elito atstovų. L. I. Lulos da Silvos įpėdinei Dilmai Rousseff pareikšta apkalta. Ji neva nelegaliai naudojo valstybinių bankų pinigus, kad pridengtų šalies biudžeto deficitą. Tačiau prezidentė nėra kaltinama korupcija, o štai paties L. I. Lulos da Silvos veikla yra tiriama. Prognozuojama, kad D. Rousseff apkaltos procedūra bus baigta viena diena anksčiau nei baigsis pati olimpiada.

Taip pat prastėja ir Brazilijos ekonominė situacija. Vien praeitais metais šalies BVP sumažėjo 3,8 procento. Tiek Rio de Žaneiro valstija, tiek ir miestas yra bankrutavę. Remiantis Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, Brazilijos ekonomika dabar atsidūrė 9 vietoje pasaulyje. Taigi žemiau ne tik už Didžiąją Britaniją ir Prancūziją, bet ir už Indiją ir Italiją. Mokytojams, policijos pareigūnams ir ugniagesiams vėluoja atlyginimai. Apkarpytos ir minėtos socialinės programos. Kyla infliacija. Didėja nusikalstamumo lygis.

Buvo apkarpytas Rio de Žaneiro valstijos saugumui užtikrinti skirtas biudžetas. Prieš kiek daugiau nei savaitę ginkluoti vyrai įsiveržė į didžiausią miesto valstybinę ligoninę ir sėkmingai išvadavo narkotikų baroną. Tai skatina nerimą, kad šalis nebus pajėgi užtikrinti saugumo per žaidynes. Maža to, šalyje siaučia Zikos virusas.

Žinoma, šias problemas sukėlė ne būsimoji olimpiada, tačiau ji jas smarkiai paaštrino. Balandžio mėnesį valstijos sekretorius Leonardo Espindola viešai pripažino, kad Brazilijos problemos gali paveikti olimpiadą ir pakenkti šalies įvaizdžiui. „Savo valstijoje mes artėjame prie socialinės suirutės“, – teigė jis.

Žaidynės neatsipirks

Olimpiadą rengiantiems miestams žaidynės retai atsiperka. Rio de Žaneiro atveju prie to net nebus priartėta. Iš pradžių Brazilija olimpinėms žaidynėms skyrė 14 mlrd. dolerių, kurie turėjo būti išleisti infrastruktūrai: stadionams, transporto sistemoms pagerinti, olimpiniam kaimeliui ir panašiai, bei saugumui ir kitiems su logistika susijusiems dalykams. Jau dabar biudžetas siekia 20 mlrd. dolerių. Tačiau, kaip prognozuoja sporto ekonomistas Andrew Zimbalistas, daugių daugiausia Rio de Žaneiras atgaus 4,5 mlrd. dolerių.

Dėl galimybės rengti olimpiadą miestai varžosi skatinami dviejų priežasčių. Visų pirma – turizmas. Visame pasaulyje transliuojamos olimpinės žaidynės siūlo tokią miesto reklamą, kokios negali garantuoti jokios kitos priemonės. Barselona ir Sidnėjus yra puikūs pavyzdžiai, nes po olimpinių žaidynių 1992-aisiais ir 2000 metais jie buvo daug populiaresni tarp turistų nei kada nors anksčiau.

Antra, miestų atstovai tvirtina, kad žaidynėms statomi infrastruktūros objektai ir kiti patobulinimai bus naudojami vietos gyventojų ir po žaidynių. Varžydamiesi dėl olimpiados rengimo, Brazilijos pareigūnai žadėjo išvalyti užterštumu garsėjančią Gvanabaros įlanką, kurioje turėjo būti rengiamos buriavimo varžybos. Jie teigė, kad ne tik statys stadionus, bet ir tobulins infrastruktūrą, kuri vėliau padės spręsti eismo spūsčių problemas. Pareigūnai teigė, kad olimpinės žaidynės prisidės prie šalies ekonominio augimo ne tik jų metu, bet ir ateityje.

Gali būti, kad šios vasaros olimpiada paskatins turizmą, tačiau ir tuo galima suabejoti, nes miesto pasiruošimas žaidynėms sulaukia labai neigiamo nušvietimo pasaulio žiniasklaidoje. Kaip pranešama, įlanka vis dar užteršta ir jau niekas nebeketina jos išvalyti, nes tam tiesiog nebėra pinigų. Tūkstančiai favelose – pagarsėjusiuose Rio de Žaneiro lūšnynuose – gyvenančių žmonių buvo išvaryti iš namų. Kai kurie perkelti gyventi kelių valandų atstumu nuo savo mokyklų ir darboviečių tik tam, kad būtų padaryta vietos olimpiadai.

Iš pradžių buvo žadėta išvalyti Gvanabaros įlanką, kurioje turėjo vykti buriavimo varžybos. Tačiau dabar tokių planų atsisakyta, nes tiesiog tam neliko pinigų./independent.co.uk nuotrauka

Išryškino šalies problemas

Geriausiai problemas, kurias kelia olimpiadai skirtos infrastruktūros kūrimas, atskleidžia nauja 16 km geležinkelio linija, Ipanemos ir Kopakabanos viešbučius sujungsianti su Bara da Tižukos rajonu, kur yra statomas olimpinis parkas. Ji sumažins apie 1 val. mašina trunkančią kelionę iki mažiau nei 30 minučių. Ši linija, kurios kaina pakilo nuo planuotų 1,6 iki 2,8 mlrd. dolerių, bus atidaryta tik kelios dienos prieš olimpiadą. Nerimaujama, kad nebus pakankamai laiko ją tinkamai išbandyti.

Taip pat kyla klausimas, kiek ši linija bus naudinga po žaidynių. Bara da Tižukoje gyvena pasiturintys asmenys, tad geresnės transporto sistemos reikia ne jiems, o skurdesniems Rio de Žaneiro rajonams.

Atrodo, kad dabar visos šalį kamuojančios problemos tapo akivaizdžios ruošiantis olimpiadai. Korupcija? Pareigūnai tiria daugybę bendrovių, kurios statė įvairius su olimpiada susijusius objektus. Zika? Kai kurie visuomenės sveikatos specialistai dėl viruso net ragino atšaukti žaidynes. Be to, keletas viruso išsigandusių atletų, paskutinis jų – golfo žaidėjas Jasonas Day, nusprendė olimpiadoje nedalyvauti. Pinigų trūkumas? Organizatoriai 500 mln. dolerių apkarpė olimpiados biudžetą. Tai paveiks ne tik atidarymo ir uždarymo ceremonijas, bet ir atletų kambarius – juose nebus televizorių. (Organizatoriai norėjo apmokestinti atletus už oro kondicionierių naudojimą, bet atsisakė šios minties.)

Lydi nesėkmės

Buvo ir kitų nesėkmių. Balandį sugriuvo prie vandenyno aukštai iškelto dviračių tako dalis. Žuvo du žmonės. Tą pačią dieną Graikijoje buvo uždegtas olimpinis deglas. Prieš savaitę Pasaulinė antidopingo agentūra suspendavo Rio de Žaneiro laboratorijos akreditaciją. O laboratorijai atnaujinti buvo išleista daugybė pinigų.

Prieš kelias savaites Rio de Žaneiro gubernatorius paskelbė nepaprastąją padėtį, pripažindamas, kad valstija yra bankrutavusi ir be pagalbos negalės įvykdyti savo įsipareigojimų surengti olimpiadą. Pagalbos šauksmą išgirdo šalies vyriausybė, ji valstijai suteikė 850 mln. dolerių paskolą.

Neabejotina, kad žaidynės įvyks, ir daugeliui mūsų, kurie jas stebės per televiziją, tai bus įspūdingas reginys. Olimpiada vyks tam tikrame burbule, kurio nepaveiks miestą kamuojančios problemos. Kai rugpjūčio 21 dieną ji pasibaigs, dauguma mūsų Rio de Žaneirą pamiršime, tačiau jo gyventojai dar ilgai gyvens su šio renginio pasekmėmis.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"