TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Opozicija šaukiasi tarptautinės paramos

2015 12 30 6:00
Didžiuliai antivyriausybiniai protestai, reikalaujantys apginti laisvę, vyko visuose Lenkijos miestuose. Reuters/Scanpix nuotraukos

„Tai demokratijos pabaiga Lenkijoje. Jie sulaužė šalį“, – pareiškė vienas opozicijos lyderių Mateuszas Kijowskis, kurio Demokratijos gynimo komitetas pastarąsias tris savaites išvedė į gatves dešimtis tūkstančių lenkų.

Jie protestavo prieš planuojamas Konstitucinio Tribunolo reformas, kurios įsigaliojo nuo pirmadienio, kai prieštaringai vertinamus teisės aktus pasirašė prezidentas Andrzejus Duda, glaudžiai susijęs su valdančiąja „Įstatymo ir teisingumo“ (ĮT) partija.

M. Kijowskis paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti spalį išrinktą Lenkijos vyriausybę, kuri imasi priemonių, atveriančių kelią autoritariniam valdymui. „JAV ir Europa turi garsiai ir aiškiai tai pasmerkti. Jos turi mums padėti, kitaip Lenkija pasitrauks iš demokratinės bendruomenės“, – sakė jis.

Pataisos, radikaliai keičiančios šios aukščiausios teisinės institucijos sprendimų priėmimą, jau sulaukė ne tik gatvių protestų, bet ir Europos Sąjungos (ES) perspėjimų. Reformą kritikavo Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas ir Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas. Europos Komisija pareikalavo atidėti naująsias taisykles ir ketina apsvarstyti padėtį sausio 13 dieną.

Prezidentas A. Duda, pats teisininkas iš profesijos, gynė savo sprendimą kalboje, pasakytoje per televiziją. Jis teigė, kad reforma sustiprina Konstitucinio Tribunolo autoritetą bei nepriklausomumą.

Jaroslawas Kaczynskis ir jo statytine laikoma premjerė Beata Szydlo per parlamento debatus dėl Konstitucinio Tribunolo.

Visa valdžia vienose rankose

Krizė Lenkijoje kilo praėjusį mėnesį, kai vyriausybė atšaukė 5 iš 15 Konstitucinio Tribunolo teisėjų, paskirtų ankstesnės sudėties parlamento, ir pakeitė juos sau lojaliais veikėjais. Per Kalėdas parlamentas, kuriame ĮT turi absoliučią daugumą, priėmė pataisas, reikalaujančias, kad Konstitucinio Tribunolo sprendimai būtų priimami dviejų trečdalių, o ne paprasta balsų dauguma, kaip buvo iki šiol, ir dalyvaujant mažiausiai 13-ai teisėjų (iki šiol sprendimui priimti pakako 9 teisėjų). Tai suteikia didelę galią penkiems naujiems ĮT paskirtiems teisėjams priimant rezoliucijas arba jas atidedant.

ĮT vadovas Jaroslawas Kaczynskis aiškina šitaip norįs užbaigti „bičiulių šutvės“ tradiciją Konstituciniame Tribunole, kuris, anot jo, yra naudojamas valdančiosios partijos politikai blokuoti. Kritikai sako, jog Tribunolo gebėjimas patikrinti ir suderinti su Konstitucija įstatymus bus pakirstas, ir kaltina ĮT, kad šios programa veda Lenkiją tokiu pačiu keliu, kokiu eina premjero Viktoro Orbano vadovaujama Vengrija.

Po visuotinių rinkimų spalio 25 dieną ir penkiais mėnesiais anksčiau vykusių prezidento rinkimų pirmą kartą pokomunistinėje Lenkijoje visa valdžia priklauso vienai partijai. Jau pirmą savo valdymo savaitę J. Kaczynskio vadovaujamas ĮT uždraudė dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje sveikatos sistemoje, o parlamentas šiuo metu svarsto antiteroristinius įstatymus, kurie daugeliui kelia nerimą kaip varžantys judėjimo ir žodžio laisvę. Pasirodė pranešimų, kad ĮT planuoja apriboti užsienio kapitalo įtaką šalies žiniasklaidos įmonėse.

Tai tik pradžia

Lenkijos kairieji mano, jog tai tik pradžia. „Kitas žingsnis bus žiniasklaidos ir generalinio prokuroro, kurį skiria Teisingumo ministerija, kontrolė“, – sakė opozicinės kairiųjų koalicijos lyderė Barbara Nowacka. Ji įsitikinusi, kad jokie tarptautiniai pasmerkimai neturės jokios įtakos vyriausybei. „Jie nekreips jokio dėmesio, lygiai kaip V. Orbanas ignoruoja ES kritiką. Tačiau mums, opozicijai ir Lenkijos žmonėms, reikia tarptautinės bendruomenės palaikymo, kad būtų apginta demokratija“, – pabrėžė opozicijos atstovė.

B. Nowackos manymu, svarų žodį galėtų tarti Didžioji Britanija, kurioje gyvena apie 1,3 mln. emigravusių lenkų, siunčiančių apčiuopiamą pagalbą namuose likusioms šeimoms. „Davidas Cameronas nori apkarpyti lenkų teises į pašalpas. Lenkijos vyriausybė turės išgirsti šiuos grasinimus ir galbūt bus priversta į juos atsižvelgti“, – sakė B. Nowacka.

Dienraštis „Gazeta Wyborcza“ citavo JAV šaltinius, teigusius, jog prezidentas Barackas Obama gali atidėti susitikimą su A. Duda. Laikraštis priminė, kad kitų metų liepą Lenkija bus NATO viršūnių susitikimo šeimininkė. Kaip sakė Grzegorzas Schetyna, dirbęs užsienio reikalų ministru ankstesnėje centro dešiniosios Piliečių platformos vyriausybėje, jis sulaukė „nerimo signalų“ iš Vašingtono, jog NATO gali perkelti kitur viršūnių susitikimą, turintį įvykti Varšuvoje.

Piliečių platformos pirmininkas Slawomiras Neumannas pareiškė, kad A. Dudos sprendimas rodo, jog jis nėra nepriklausomas politikas, – ĮT vadovas J. Kaczynskis faktiškai kontroliuoja tiek prezidentą, tiek premjerę Beatą Szydlo, nors neina renkamų pareigų.

Buvęs šalies prezidentas Lechas Walęsa, anksčiau vadovavęs „Solidarumo“ judėjimui, suvaidinusiam lemiamą vaidmenį užbaigiant komunistinę epochą Lenkijoje, pasmerkė ĮT politiką, nukreiptą „prieš Lenkijos interesus, laisvę ir demokratiją“, bei paragino dėti pastangas, kad būtų paskelbti pirmalaikiai rinkimai.

ĮT erzina liberalių pažiūrų lenkus savo radikalizmu, nacionalizmu, polinkiu visur įžvelgti sąmokslus, o kritikus laikyti išdavikais ir priešais, tačiau šią partiją palaiko mažiau išsilavinęs kaimiškų vietovių elektoratas, o A. Duda sugebėjo surengti patrauklią rinkimų kampaniją ir miestuose.

ĮT šalininkams patinka glaudus konservatorių ryšys su Katalikų bažnyčia, griežta partijos pozicija Rusijos ir migrantų atžvilgiu bei euroskeptiška laikysena, išryškėjusi, kai ĮT valdė Lenkiją prieš aštuonerius devynerius metus, tačiau tuomet – ne pati viena, kaip dabar, o su koalicijos partneriais.

Lenkija yra didžiausia Vidurio Rytų Europos valstybė, laikoma viena ekonomiškai sėkmingiausių naujųjų ES narių. Šalies ekonominė ir socialinė pažanga išties įspūdinga ir yra pavydėtinas pavyzdys šiuo keliu tik norinčioms eiti Ukrainai, Moldovai, Gruzijai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"