TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

P. Porošenkos metai: karas su Rusija ir oligarchais

2015 06 06 6:00
Kol Ukrainos rytuose nesiliauja karo veiksmai, prezidentas Petro Porošenka negali skirti viso reikiamo dėmesio valstybei būtinoms reformoms. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šokolado pramonės milijardierius Petro Porošenka Ukrainą valdo jau metus. Pernai gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose jis sutriuškino visus savo varžovus. Nuo tada P. Porošenka stengiasi iš pamatų pakeisti senąją korumpuotą ir neveiksmingą šalies valdymo sistemą. Pasak jo, ši kova tokia pat svarbi, kaip ir Ukrainos karių rytuose.

Tačiau šiame fronte irgi galioja principas: vienas lauke ne karys. P. Porošenkai padeda būrys jaunų entuziastų, svajojančių apie kitokią Ukrainą. Vienas jų - 35-erių Artiomas Sytnykas. Dar visai neseniai jis net neturėjo puslapio „Wikipedios“ svetainėje, o dabar yra vienas svarbiausių žmonių Ukrainoje. Komisija jį atsirinko iš 176 kandidatų ir pavedė vadovauti naujam šalies antikorupcijos biurui. 2011 metais jis pasitraukė iš prokuroro posto protestuodamas prieš politikų kišimąsi į šalies teisingumo sistemą.

A. Sytnykas – ne politikas, o veiksmo žmogus. Šiuo metu jis buria 700 žmonių komandą, kuri bus tiesiogiai pavaldi parlamentui ir kurios pagrindinės užduotys bus nustatyti korumpuotus įstatymų leidėjus, prižiūrėti viešuosius pirkimus ir mažinti oligarchų įtaką politikams. Balandžio mėnesį pristatydamas A. Sytnyką kaip pagrindinį valstybės antikorupcijos pareigūną tautai P. Porošenka pabrėžė, kad „kovos su korupcija frontas yra ne mažiau svarbus nei frontas, kurį gina herojai valstybės rytuose".

Dar vienas jaunasis reformatorius – 37-erių Vladislavas Raškovanas. Vietoj karjeros privačiame tarptautiniame banke jis pasirinko gimtinę ir šiuo metu vadovauja Ukrainos nacionalinio banko pertvarkai. Ne žinovo akiai pastebimiausia naujovė ta, kad vos įžengus į banko fojė darbuotojas informuoja, kad liftas stoja ir antrame aukšte, o ne kyla tiesiai į trečią, kur dirba administracija. Tai reiškia, kad darbuotojai daugiau nebeprivalo kasdieną laipioti laiptais kaip anksčiau.

Kova su praeitimi

Senąją sistemą šiuo metu vis dar gina iš jos naudos gaunantys asmenys įvairiose šalies agentūrose ir departamentuose, taip pat oligarchai. P. Porošenka kovoja su praeitimi ir greitos pergalės nesitiki. Kad laimėtų šią kovą, jam reikės atriboti šalies valdžias – teisingumo sistemą nuo vyriausybės – ir atgaivinti karo bei korupcijos nuvargintą valstybės ekonomiką.

P. Porošenka kartu su provakarietišku Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku jau pradėjo pertvarkyti energetikos ir bankininkystės sektorius, kurių įmonių veikla buvo nuostolinga, ėmėsi reformuoti sveikatos apsaugos sistemą. Tačiau Ukrainos biurokratinis aparatas vis dar išsipūtęs, daugelis teisėjų šališki, o oligarchai prarado tik dalį galios. Vasario mėnesį, minint kruviniausios Maidano nakties metines, P. Porošenka savikritiškai pareiškė, kad valdžia reformas yra priversta vykdyti tik viena ranka, nes kita užimta bandant atlaikyti kaimynų agresiją.

Oficialiai Ukrainos prezidentas ir premjeras užnugaryje turi parlamento daugumą, tačiau nėra iki galo aišku, ar gali pasikliauti jos parama. Kai kurių ekspertų manymu, net ketvirtadalį Aukščiausiosios Rados įstatymų leidėjų finansiškai remia šalies oligarchai.

Karas šalies rytuose Ukrainos ekonomiką paveikė dar skaudžiau nei korumpuoti politikai. Prastėjant gyvenimo lygiui, dažnėja demonstracijų Kijeve. Kartais protestuoti išeina nepatenkinti kariuomenės veteranai, kartais angliakasiai arba gyventojai, nebeišgalintys grąžinti pasiimtų paskolų. Taip pat krinta ministro pirmininko A. Jaceniuko populiarumas. Remiantis apklausų rezultatais, jeigu parlamento rinkimai vyktų šiomis dienomis, jo partija gautų vos 3,9 proc. balsų.

Vis dar įtakingi

Apie 20 oligarchų vis dar dominuoja Ukrainos ekonomikoje. Subyrėjus Sovietų Sąjungai, jie visi susikūrė verslo imperijas. Viktoro Janukovyčiaus prezidentavimo metais būtent jie iš tikrųjų valdė Ukrainą.

Iki Maidano perversmo ir karo šalies rytuose Donbase karaliavo Rinatas Achmetovas. Pasak Vokietijos savaitarščio „Der Spiegel“, iš pradžių jis rėmė separatistus, bet vėliau stojo į Kijevo pusę. Dabar jo galia sumenko, nes daugelis magnato plieno gamyklų šiuo metu yra karo nuniokotose ir separatistų kontroliuojamose teritorijose.

Vienas garsiausių Ukrainos oligarchų yra Ihoris Kolomoiskis. Kai Rytų Ukrainoje prasidėjo karas, jis subūrė savo privačią, Kijevui palankią kariuomenę ir padėjo Dniepropetrovsko regionui atsilaikyti prieš separatistų kovotojus. Be to, I. Kolomoiskis paskelbė už kiekvieną sugautą separatistą mokėsiantis po 10 tūkst. dolerių premijos. Prieš metus P. Porošenka paskyrė jį regiono gubernatoriumi.

Tačiau kovo mėnesį parlamentarai priėmė teisės aktą, apribojantį I. Kolomoiskio įtaką naftos ir dujų koncernui „Ukrnafta“. Į šį akibrokštą oligarchas reagavo taip pat aršiai, kaip ir į Rusijos vykdomą agresiją šalies rytuose. Savo bendrovės būstinę Kijeve jis liepė apsupti ginkluotiems kariams. Vos pavyko išvengti susišaudymo. Vis dėlto galiausiai jam teko palikti gubernatoriaus postą, tačiau prezidentas į jį paskyrė oligarcho patikėtinį.

Naujas stuburas

Naujieji Ukrainos vadovai siekia pakeisti visą sugedusią šalies valdymo sistemą ir pasinaudoti gerąja užsienio šalių praktika. Į Kijevą jie susikvietė būrį užsienio ekspertų. Lietuvis Aivaras Abromavičius vadovauja Ekonomikos plėtros ir prekybos ministerijai, buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis pataria, kaip kovoti su korupcija. Patarėjų komandoje dirba ir buvęs Slovakijos finansų ministras, veiksmingai reformavęs savo šalies mokesčių sistemą.

Ukraina išgyvena vieną sunkiausių laikotarpių savo istorijoje. Kad išsikapstytų iš šios krizės, jai reikės ne tik visos įmanomos užsienio pagalbos, bet ir visiškai naujo stuburo, t. y. teisinės bazės. Kaip sakė šalies Nacionalinio banko vadovo pavaduotojas Dmitrijus Salogubas, daugelio senų įstatymų net neįmanoma pakeisti, juos paprasčiausiai reikia perrašyti. Pasak jo, „jeigu mūsų šalis būtų žmogus, jam reikėtų visiškai naujų griaučių“.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"