TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pabėgėliai Europoje: daug emocijų, mažai veiksmų

2013 12 16 6:10
Prieglobsčio prašytojos iš Somalio pabėgėlių centre Valetoje (Malta). Reuters/Scanpix nuotrauka

Šimtai pabėgėlių, kaip parodė Lampedūzos tragedija, žūva ties Europos slenksčiu, tačiau niekas nesikeičia Europos prieglobsčio teikimo politikoje. Stiprėjant antiimigracinėms nuotaikoms, naujų atvykėlių Europoje niekas nelaukia. Be to, argi galima išgelbėti visą pasaulį?

Po to, kas spalį nutiko prie Lampedūzos, būta vilčių, kad sukrėsta Europa peržiūrės savo politiką dėl pabėgėlių. Tokią padėtį popiežius Pranciškus pavadino gėdinga, jam pritarė Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schultzas, emocingai kalbėjo kiti politikai. Atrodė, kad Lampedūzos šokas gali suteikti radikalių pokyčių Europos pabėgėlių politikai. Tačiau to neįvyko.

Pagal 2003 metų Dublino nuostatus, pabėgėliai turi prašyti prieglobsčio pirmoje Europos Sąjungos (ES) šalyje, į kurią įkelia koją. Tai palanki padėtis Europos viduryje esančioms valstybėms, ypač Vokietijai, o visa našta gula Europos pakraščiams. Nauja ES sutartis su Turkija tik dar labiau įtvirtina senąją praktiką.

Milijonai iš Sirijos

Turkijos piliečiai seniai svajojo apie bevizį režimą su Europa. Už tai Turkija įsipareigojo priimti atgal pabėgėlius, kurie pateko į ES iš Turkijos, bet prieglobsčio ten negavo. Tai labai prasta naujiena pabėgėliams, nes Turkijoje niekas nežino, ką su jais daryti ir kur juos dėti. Turkija ir taip perpildyta pabėgėlių ir joje neveikia jokia prieglobsčio sistema, nors šalis yra pasirašiusi tarptautinę konvenciją.

Ypač griežtai Turkija elgiasi su 600 tūkst. sirų, kurie kirto sieną nuo to laiko, kai prieš dvejus metus Sirijoje pratrūko pilietinis karas. Ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas nurodė jiems skirti tik minimalią paramą.

Iš viso daugiau kaip 2 mln. sirų jau paliko savo namus ir pabėgo į gretimas šalis: Libaną, Jordaniją, Turkiją, daug jų atsidūrė Irake, Šiaurės Afrikoje. Per pastaruosius dvejus metus Europos šalys skyrė 2,5 mlrd. dolerių pabėgėlių užplūstoms regiono valstybėms. Pinigai atiteko pabėgėliais besirūpinančioms Jungtinių Tautų ir ES akredituotoms nevyriausybinėms organizacijoms.

Pabėgėliai iš Azijos ar Afrikos, iš tokių šalių kaip Iranas, Afganistanas ar Somalis, irgi negali tikėtis nieko gero iš Turkijos vyriausybės, tačiau jie vis tiek atvyksta į Turkiją, gyvena katastrofiškomis sąlygomis arba ieško kito kelio - pasitelkę į pagalbą kontrabandininkus ir sumokėję tūkstančius dolerių mėgina patekti į ES. Geidžiamiausias tikslas - Švedija, saugiausia kelionė - lėktuvu. Pavojingiausias kelias - jūra. Kontrabandininkai pardavinėja vietas žvejų laivuose, o Italijos pakrančių tarnyba nuolat gelbsti pabėgėlius iš skęstančių laivų. Spalį apie 30 sirų žuvo nuskendus laivui tarp Maltos ir Italijos.

Manoma, kad per pastaruosius 20 metų bėgdami nuo konfliktų ir mėgindami pasiekti Europą žuvo ne mažiau kaip 20 tūkst. žmonių.

Daugybė pabėgėlių sulaikomi prie Graikijos sienos jiems dar nė nespėjus paprašyti prieglobsčio. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad tai neteisėta, bet jie ir toliau sulaikomi. Pabėgėliai seniai nebegrąžinami į Graikiją, nes jos pabėgėlių priėmimo sistema laikoma žlugusia.

Svajonių šalis - Švedija

Visai kitas paveikslas - Švedijoje. Ši šalis yra kone rojus pabėgėliams.

Nuo 2008 iki 2012 metų prieglobsčio prašytojų Europoje padaugėjo nuo 225 tūkst. iki 335 tūkstančių. Daugiausia jų nusėda Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, bet pagal tai, kiek tenka vienam gyventojui, pirmauja Švedija, Norvegija ir Malta.

Nors pastaruoju metu labai trūksta butų Švedijoje, 9,5 mln. gyventojų turinti Šiaurės šalis suteikia pabėgėliams teisę į nuolatinį gyvenimą. Ir tai keičia viską, nes leidžia įsidarbinti tokiomis pačiomis sąlygomis kaip visi Švedijos gyventojai, padeda iš karto pradėti integruotis bei įnešti savo indėlį. 2013 metais Švedija suteikė prieglobstį 9433 pabėgėliams iš Sirijos ir patenkino 752 prašymus šeimoms susijungti. Tai reiškia, kad į šalį atvyko dar daugiau sirų.

Pabėgėliai gauna nemokamas švedų kalbos ir kultūros pamokas, gali lankyti paskaitas, kuriose mokoma, kaip įsilieti į darbo rinką, - tai svarbiausias Švedijos politikos tikslas. Nedarbas Švedijoje - 8,5 proc. , ir per pastaruosius 15 metų šis skaičius nė karto nebuvo dviženklis. Tai svarbu gerovės valstybėje, kur visi visuomenės nariai gauna nemokamą sveikatos priežiūrą ir universitetinį išsilavinimą, pašalpas ir pensijas. Tokiai sistemai išlaikyti reikia, kad didžioji dalis gyventojų dirbtų ir mokėtų didelius mokesčius.

Tačiau Švedijos imigrantų problemos taip pat ryškėja. Statistika rodo, jog darbą turi 84 proc. Švedijoje gimusių 25-64 metų žmonių, bet tik 57 proc. to paties amžiaus žmonių, gimusių užsienyje. Tas skaičius dar mažesnis, jei atimi imigrantus iš Danijos bei kitų kultūriškai artimų šalių ir lieka tik tie, kurie gimė ne Europoje. Specialistai sako, kad tai lemia Švedijos moderni žinių ekonomika, kurioje mažėja darbo nekvalifikuotiems darbininkams. Daug sirų, kuriuos priėmė Švedija, taip ir liks bedarbiais, gyvens iš pašalpų.

Švedija nuo seno demonstruoja draugiškumą pabėgėliams. Praėjusio amžiaus aštuntąjį dešimtmetį šalis priėmė tūkstančius prieglobsčio prašytojų iš Čilės, devintąjį - iš Irano ir Irako, dešimtąjį - iš Somalio ir Balkanų, o praėjusį dešimtmetį - dar kartą iš Irako. Tačiau pastaruoju metu politinis klimatas tapo ne toks tolerantiškas. Per rinkimus 2010 metais prieš musulmonus pasisakanti Švedijos demokratų partija laimėjo 20 vietų parlamente, o gegužės mėnesį imigrantų bendruomenėse pratrūko įtampa.

Lengvo sprendimo nėra

Kol kas tai nepakeitė Švedijos atvirų durų politikos. Tačiau imigracijos problemos tokios didelės visoje Europoje, kad pabėgėliai joje tikrai nėra laukiami svečiai, o ekonomikos krizė skatina klausti, ar įmanoma išgelbėti visą pasaulį, kai pinigų trūksta patiems? Kokia tuomet turėtų būti išeitis?

Nieko doro ekspertai negali pasiūlyti. Dažniausiai kalbama apie ilgalaikę politiką ir bendradarbiavimą su trečiojo pasaulio šalimis ieškant būdų, kaip pažaboti kontrabandą ir suvaldyti migrantų srautus sprendžiant problemas, kurios ir verčia žmones bėgti į kitas šalis. Bet juk tai ir yra tas pats, kas mėginti išgelbėti visą pasaulį...

Kol kas nematyti jokio politinio konsenso sprendžiant Viduržemio jūros regiono pabėgėlių problemą. Todėl Lampedūzoje supilti liūdni smėlio kauburiai - dar ne paskutiniai.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"