TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pabėgėliai: iš kur ir nuo ko jie bėga?

2015 10 02 6:00
Savaitės pradžioje Libijos pakrantės tarnyba išgelbėjo 346 afrikiečius, bandžiusius iki Europos nusigauti perpildytomis guminėmis valtimis. AFP/Scanpix nuotrauka

Viešojoje erdvėje vis netylant ginčams dėl pabėgėlių krizės, portale geopolitika.lt publikuojamas straipsnis, kuriame politikos apžvalgininkas Viktoras Denisenka nagrinėja, kas skatina šiuos žmones palikti savo namus ir ieškoti prieglobsčio Europoje, taip pat – kodėl pabėgėliai užplūdo Europą būtent dabar.

Amerikiečių informacinis leidinys VOX mini keturis pagrindinius veiksmus, kuriuos dažniausiai atlieka pastarosiomis savaitėmis į Europą besiveržiantys pabėgėliai. Pirmas žingsnis - pabėgimas. Tai momentas, kai žmogus nusprendžia palikti namus ir įgyvendina šį sprendimą. Šis žingsnis dažnai būna nulemtas baimės dėl savo ir savo artimųjų gyvybės. Iš esmės toks sprendimas yra priimamas situacijoje, kai žmogui tampa pavojinga likti ten, kur jis gyvena. To priežastis gali būti karas (pavyzdžiui, Sirijoje) arba valdžios sankcionuotos represijos (Eritrėjos atvejis).

Kitas etapas – specialios stovyklos, kuriose dažnai atsiduria pabėgėliai. Jose gyvenimas irgi nėra rožėmis klotas. Perpildytose stovyklose dažniausiai yra tik minimalios sąlygos gyventi, taip pat stokojama aiškesnių perspektyvų. Valstybės, kurių teritorijoje atsiranda pabėgėlių stovyklos, dėl to nesidžiaugia, joms tai yra didelė našta, kuri dažnai lemia ir atitinkamą požiūrį į pabėgėlius.

Trečias žingsnis – pasišalinimas iš stovyklos, ieškant geresnių galimybių ir sąlygų. Tam ryžtasi nemažai pabėgėlių – nesvarbu, kad tolesnė kelionė yra gana pavojinga ir nesuteikia tvirtų geresnio gyvenimo (ar apskritai – gyvenimo) garantijų. Tam pasiryžę žmonės finansiškai ir maitina šešėlinį žmonių gabentojų verslą.

Galiausiai pasiekę Europos krantus pabėgėliai stengiasi prasiveržti į turtingesnes Europos Sąjungos (ES) valstybes, tikėdamiesi pradėti ten gyvenimą iš naujo. Veržtis į Vokietiją, Austriją ar Jungtinę Karalystę pabėgėlius dažnai verčia ir prastai veikianti, su milžinišku krūviu nesusitvarkanti pabėgėlių priėmimo sistema Pietų Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Graikijoje jų laukia tokios pačios perpildytos pabėgėlių stovyklos kaip ir Turkijoje.

Painūs pabėgėlių keliai

Dauguma į Europą besiveržiančių pabėgėlių yra kilę iš Sirijos, tačiau atvykėlių daugėja ir dėl neramumų Afganistane bei masinių žmogaus teisių pažeidimų Eritrėjoje. Oficialiais duomenimis, tarp pabėgėlių, kurie Pietų Europą pasiekia jūra, išeiviai iš šių trijų šalių sudaro 62 procentus. Likusieji pabėgėliai atkeliauja iš kitų politiškai ar ekonomiškai nestabilių kraštų – Libijos, Sudano, Pakistano, Nigerijos, Irako, Irano, Darfūro, Somalio ir kitų. Tarp bandančiųjų prasibrauti į turtingesnes ES valstybes yra ir migrantų iš Kosovo.

Pagrindiniai pabėgėlių srautai iš pradžių veržiasi į Turkiją, Egiptą, Libiją, Libaną, Jordaniją ir Maroką. Šiuo metu daugiausia jų apsistoję stovyklose Turkijoje (apie 2 mln. žmonių), Libane (apie 1 mln.) ir Jordanijoje (apie 600 tūkst.). Iš šių valstybių pabėgėliai (dažnai – nelegalių gabentojų laivais) bando pasiekti Europą. Toliau jie per Ispaniją, Italiją, Maltą ir Graikiją keliauja į žemyno gilumą.

Tolimesnis populiariausias maršrutas driekiasi iš Graikijos per Makedoniją ir Serbiją į Vengriją (alternatyvus maršrutas: Serbija – Bosnija ir Hercegovina – Kroatija – Slovėnija). Toliau migrantai bando patekti į Austriją ir Vokietiją. Dabar, kai Vengrija gana aktyviai ir veiksmingai kovoja su migrantų srautais, alternatyvus maršrutas įgyja vis daugiau populiarumo.

Pabėgėlių krizė – kodėl dabar?

Dabartinei situacijai Europoje jau tvirtai prigijo „pabėgėlių krizės“ pavadinimas. Kodėl ši krizė kilo būtent dabar? Atsakant į šį klausimą neįmanoma nurodyti kokios nors vienos priežasties. Iš esmės tenka kalbėti apie įvairių aplinkybių sąveiką.

Negalima teigti, kad ši krizė buvo visiškai netikėta. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra jau ne pirmus metus fiksuoja drastiškai augantį pabėgėlių ir žmonių, kurie paliko savo būstą, tačiau liko savo šalies teritorijoje, skaičių. Šiais metais tokių žmonių padaugėjo iki 60 milijonų.

Europinė statistika šiuo metu atrodo taip: per 2015 metų sausio – rugpjūčio mėnesius ES sieną kirto beveik 350 tūkst. pabėgėlių. Per visus praėjusius metus į ES atvyko 280 tūkst. pabėgėlių. Kalbama apie oficialiai užregistruotus migrantus, tikrieji skaičiai gali būti dar didesni. Be to, srautas gali ir toliau augti – vien Turkijoje, Libane ir Jordanijoje stovyklose yra beveik 3,6 mln. pabėgėlių.

Esminė pabėgėlių srauto augimo priežastis yra užsitęsęs nestabilumas – karas, nekontroliuojamas smurtas – vienoje ar kitoje valstybėje. Jau cituotoje publikacijoje VOX portale pažymima, jog dabartinę krizę nulėmė vadinamasis Arabų pavasaris. Revoliucijų banga valstybėms, kurias ji palietė, neatnešė demokratijos, tačiau išbalansavo padėtį regione. Su Arabų pavasario įvykiais siejamas ir pilietinis karas Sirijoje. Kitas esminis veiksnys – tokių teroristinių organizacijų kaip „Boko Haram“ ar „Islamo valstybė“ stiprėjimas.

VOX taip pat akcentuoja, kad ypatingas vaidmuo dabartinės krizės akivaizdoje tenka ir Libijai. Nors pabėgėlių iš šios valstybės nėra tiek daug kiek iš kitų neramių kraštų, Moammaro Gadhafio režimo žlugimas atvėrė kelią pabėgėliams per šios valstybės teritoriją. VOX teigimu, M. Gadhafio režimas atliko barjero, kuris neleido pabėgėliams iš Afrikos plūsti į Europą, vaidmenį. Tai leido ES ilgus metus nesukti sau galvos dėl pabėgėlių iš juodojo žemyno problemos. Kai 2011 metais nebeliko M. Gadhafio režimo, nebeliko ir barjero.

Sprendimo gairės

Esminė problema yra ne tik smarkiai išaugęs migrantų skaičius, bet ir tai, kad kartu su pabėgėliais į Europą bando prasmukti vadinamieji ekonominiai migrantai, ieškantys geresnio gyvenimo. Viena iš aktualių užduočių Europai šiandien yra atskirti vienus nuo kitų ir suteikti pagalbą tiems, kam jos iš tikrųjų reikia. Dėl pabėgėlių kyla nemažai baimės. Labiausiai nerimaujama, kad su jų srautu į Europą gali patekti potencialūs teroristai, radikalūs islamistai ir panašiai.

Klausimas, kaip įveikti pabėgėlių krizę, išlieka svarbiausias Bendrijoje. Rugsėjo pabaigoje buvo paskelbtas prioritetinių veiksmų sąrašas. Šių veiksmų, siekdama suvaldyti krizę, ES planuoja imtis per artimiausius šešis mėnesius. Sutarta, kad daugiausia dėmesio bus skiriama migrantams identifikuoti (t. y. ekonominiams migrantams atskirti nuo pabėgėlių), išorinės ES sienos kontrolei stiprinti, taip pat bus didinami europiniai biudžetiniai asignavimai labiausiai krizės paveiktoms ES valstybėms (prie 73 mln. eurų, kurie šiemet jau buvo skirti, numatoma pridėti dar 100 mln.), skiriama finansinė parama ne ES šalims, patiriančioms didžiausią šios krizės naštą (1 mlrd. eurų Turkijai ir 17 mln. eurų Serbijai bei Makedonijai). Be to, buvo priimtas sprendimas dėl papildomo 120 tūkst. pabėgėlių perkėlimo iš Graikijos, Italijos ir kitų krizės paveiktų šalių į šios krizės tiesiogiai nepaliestas ES valstybes. Tikimasi, kad šie veiksmai leis stabilizuoti situaciją ir galiausiai įveikti krizę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"