TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pabėgėlio svajonė – graži europietė nuotaka

2016 05 16 6:00
ERR.ee žurnalisto kalbintų imigrantų teigimu, didelė dalis į Europą su pabėgėlių srautu atkeliaujančių jaunų, nevedusių vyrų svajoja apie santuokas su europietėmis. „Scanpix“ nuotrauka

Lietuvoje 2015 metais kas šešta sudaryta santuoka buvo mišri. Lietuvės moterys sukūrė daugiau mišrių santuokų (2338) nei lietuviai vyrai (920). Dažniausiai lietuvės tuokėsi su ES (53 proc.), JAV ir Kanados (15 proc.) bei Europos šalių (ne-ES) piliečiais (10 proc.). Vyrai dažniausiai vedė slaves (ruses, ukrainietes, baltaruses – 71 proc.) ir ES pilietes (17 proc.).

Kaip rodo Statistikos departamento pateikiami duomenys, mišrių santuokų skaičius Lietuvoje beveik nesikeičia nuo 2012 metų. Taigi bent jau kol kas teiginiui, jog mišrių santuokų kasmet daugėja, nėra jokio statistinio pagrindo.

Pokalbiai apie nuotakas

Visgi nemaža dalis pagal pabėgėlių perkėlimo programą atvykstančių imigrantų, kurių didžiąją dalį sudaro jauni nevedę vyrai, tikisi įsitvirtinti naujoje šalyje vesdami europietes merginas. „Jaunų imigrantų svajonės vesti europietes vis sunkiau įgyvendinamos“, – praneša savo svetainėje ERR.ee, Estijos nacionalinis transliuotojas.

„Vesk gražią europietę. Aš taip pat ketinu tai padaryti“, – savo geriausiam draugui sako 25-erių Mohamedas, kai šie gurkšnoja arbatą Atėnų viešbučio restorane, pastaraisiais mėnesiais virtusiame vienu iš daugelio pabėgėlių priėmimo centrų.

Dvejais metais jaunesnis draugas, siurbdamas arbatą iš plastikinio puodelio, atidžiai klausosi Mohamedo. Tuomet palinksi galva ir sako, jog tokį planą turįs nuo pat kelionės į Europą pradžios.

Abu ką tik pasirašė Europos pabėgėlių perkėlimo programos dokumentus ir laukia „bilieto“ į skirtingas Europos šalis. Šalia jų stovintis lieknas alžyrietis, gyvenantis Graikijoje jau aštuonerius metus, užsuko į pabėgėlių priėmimo centrą jam vienam žinomais tikslais. Gurkšnodamas alų iš butelio, jis pataria apie europietes nuotakas svajojantiems jaunuoliams nesitikėti per daug. Jis taip pat turėjęs tokią svajonę, bet planas jam nepasisekė taip, kaip tikėjosi.

Tokių pokalbių apie ateities planus per kelias valandas, praleistas pabėgėlių centre, galima išgirsti ne kartą. Turintys daugiau patirties ar vyresni pabėgėliai patarinėja jaunuoliams, kaip sėkmingai įgyvendinti su Europa siejamas svajones.

Pasakos subliūkšta

Dauguma nuo karo ar politinių represijų iš tėvynės pabėgusių jaunuolių stengiasi kuo greičiau pamiršti nedėkingą praeitį ir viliasi, jog gyvenimas Europoje, lyginant su ankstesne patirtimi, nenuvils. Daugelio jų svajonę apie europietišką gerovę galima sutalpinti į vieną tikslą – vesti europietę merginą.

„Jauni pabėgėliai ketina vesti europietes, nes jų supratimu, tai padėtų greičiau įsitvirtinti naujoje šalyje ir pagreitinti pilietybės suteikimo procesą, – teigė dėvėtų drabužių parduotuvėje Taline dirbantis Ahmedas, ERR žurnalisto paprašęs neminėti jo pavardės. – Tie vaikinai taip galvoja, mat gimtosiose šalyse yra prisiklausę daugybės istorijų apie tėvynainius, kurie atvykę į Europą vedė gražias vietines merginas, nemokėdami nuotakos giminėms išpirkos, kas įprasta mūsų kraštuose. Tačiau dauguma šių istorijų yra pasakos. Aš taip pat girdėjau tokią vieną istoriją apie pažįstamą dar būdamas Alžyre. Esą jis nuvyko į Vokietiją ir vedė vokietę merginą bei tapo piliečiu. Tačiau atvykęs į Europą sužinojau, kad jis vedė seną moterį, su kuria netrukus išsiskyrė“.

Vieno iš žurnalisto kalbinto imigranto, įsitvirtinusio Estijoje ir vedusio šios šalies pilietę, teigimu, daugelis atvykėlių, ypač iš Viduriniųjų Rytų bei Afrikos valstybių, veda kur kas vyresnes už save moteris, mat rasti savo amžiaus nuotaką labai sunku. Neišrankūs jie ir dėl to, jog, anot Estijoje įsitvirtinusio emigranto, santuoka su bet kokia europiete – jiems jau laimėjimas.

Tvarką sugriežtino

Estų žurnalisto Taline kalbinto vyriškio teigimu, tik mažiau nei dešimtadaliui jo pažįstamų pavyko vesti savo amžiaus merginas. Dėl santuokos suteikiamų privalumų, jis teigė nebesąs tikras. Mat pilietybės suteikimo tvarka pastaruoju metu yra sugriežtinta ir procesas, vedus estę, nebėra paprastas, kaip anksčiau.

Naujai priimtos taisyklės numato, jog prašantys pilietybės turi pirmiausia ne vienerius metus gyventi su ES valstybės pilietybę turinčia žmona, o taip pat išlaikyti valstybinės kalbos egzaminą. Net vedę Estijos pilietes imigrantai turi praeiti standartinį natūralizacijos procesą. Tarp reikalavimų: ne mažiau nei aštuonerius metus gyventi Estijoje, taip pat įgyti estų kalbos bei Konstitucijos žinių pagrindus.

„Kai atvykau čia, supratau, jog mano svajonei dėl santuokos yra daug kliūčių... Kalbos barjeras, kultūrinis barjeras, religinis barjeras, – sako 43-erių Ahmedas ir priduria, jog net išmokus kalbą, sunku užmegzti rimtus santykius su vietinėmis merginomis. – Dauguma moterų nenori susitikinėti su musulmonais dėl to, ką girdi apie terorizmą ir paklusnų moters vaidmenį islamiškoje kultūroje“.

Trys santuokos – trejos skyrybos

Šešerių vaikų tėvas Waleedas Al-Miklafis, kuris prieš atsikraustydamas į Estiją anksčiau 12 metų praleido JAV bei 3 metus – Didžiojoje Britanijoje, pažymėjo, jog skirtinga religija bei kultūra yra pagrindinės kliūtys sėkmingoms mišrioms santuokoms.

„JAV buvau vedęs dukart bei vieną kartą Anglijoje, bet visos santuokos patirdavo nesėkmes dėl didžiulių kultūrinių skirtumų. Skirtinga religija gali tapti problema, bet kur kas didesni rūpesčiai kyla dėl tradicijų ir papročių, kurie ir sužlugdė visas tris mano santuokas. Pavyzdžiui, mūsų kultūroje žmonos pagrindinė pareiga yra prižiūrėti namus, o vyras turi aprūpinti šeima. Čia, Europoje, viskas kitaip. Sutuoktiniai dalijasi namų ruošos darbais ir pareigomis, taip pat kartu prižiūri vaikus bei dalijasi visomis išlaidomis“, – skirtumus vardijo W. Al-Miklafis.

Nepaisant kultūrinių ir religinių skirtumų, Ahmedas ir W.Al-Miklafis sutartinai teigė, jog meilė gali nugalėti visas kliūtis, tačiau abi pusės privalo elgtis sąžiningai.

Estijos statistikos tarnybos duomenimis, santuokų skaičius, kai vyrai be pilietybės veda Estijos pilietes, pastaruoju metu smarkiai išaugo. 2013 metais tokių santuokų buvo užregistruota 71, o 2014 metais – jau 446. Estijos vyrai taip pat vedė kur kas daugiau moterų, neturinčių pilietybės: per metus tokių santuokų padaugėjo nuo 71 iki 350.

Santuokų skaičius, kai kitų šalių piliečiai tuokėsi su Estijos pilietėmis, šiek tiek smuktelėjo – nuo 262 iki 246, o estai vyrai pilietybę turinčias užsienietes taip pat vedė rečiau (atitinkamai 339 ir 295).

Parengė Tomas FEDARAVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"