TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pabėgėlių krizė sprendžiama neįpareigojančiais pareiškimais

2016 09 20 6:00
Tikimasi, kad per vadovų susitikimą, kurį rengia Barackas Obama, šalys susitars dėl konkrečių įsipareigojimų padidinti humanitarinei pagalbai skiriamą finansavimą ir priimti daugiau pabėgėlių.  thestar.com nuotrauka

Vakar pasaulio lyderiai Jungtinių Tautų (JT) sušauktame aukšto lygio susitikime priėmė Niujorko deklaraciją, kuria reiškiamas ryžtas kartu spręsti precedento neturinčią migrantų ir pabėgėlių krizę. Kritikai teigia, jog dokumentas tėra politinis gestas, nes jame trūksta konkrečių įsipareigojimų. Kiek daugiau tikimasi iš šiandieninio vadovų susitikimo, kurį rengia JAV prezidentas Barackas Obama.

Pasak JT vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos, 2015 metų pabaigoje net 65,3 mln. žmonių, arba 5 mln. daugiau nei prieš metus, buvo perkelti asmenys. Tai didžiausias tokių asmenų skaičius nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Į jį patenka 21,3 mln. pabėgėlių, 3,2 mln. prieglobsčio prašytojų ir 40,8 mln. žmonių, kurie yra perkelti savo šalių teritorijoje.

Siekiant paraginti pasaulio lyderius imtis konkretesnių veiksmų sprendžiant šią krizę, per JT Generalinės Asamblėjos 71-ąją sesiją organizuojami net du renginiai. Pirmasis – vakar vykęs JT aukšto lygio susitikimas pabėgėlių ir migracijos klausimais. Antrasis – vadovų aukščiausio lygio susitikimas pasaulinės pabėgėlių krizės klausimu, jį šiandien rengia JAV prezidentas B. Obama.

Be didelių įsipareigojimų

JT renginyje pasaulio lyderiai priėmė Niujorko deklaraciją – dokumentą, kuriame pabrėžiama bendra šalių atsakomybė sprendžiant pabėgėlių krizę ir įsipareigojama kovoti su rasizmu bei ksenofobija. Nors pareiškimai – kilniaširdiški, deklaracija yra tradiciškai gana nekonkretus JT dokumentas. Siekiant užsitikrinti JT valstybių narių paramą jis parašytas miglota ir apibendrinančia kalba, stokoja tvirtų, konkrečių įsipareigojimų.

Ankstesniame dokumento variante buvo įrašytas konkretus šalių narių įsipareigojimas priimti ir apgyvendinti 10 proc. pasaulio pabėgėlių. Vakar priimtoje deklaracijoje tokio įsipareigojimo nebėra.

Taip pat sušvelnintas punktas dėl vaikų sulaikymo. Jį pakeisti spaudė JAV, kurios dažnai sulaiko nepilnamečių, siekiančių nelegaliai kirsti pietinę Jungtinių Valstijų ir Meksikos sieną. Todėl deklaracijoje, užuot įtvirtinus nuostatą, kad vaikų sulaikymas yra draudžiamas, teigiama, jog sulaikymas „retai, jei iš viso, tarnauja vaiko labui“.

Laikais, kai tokie populistai kaip Donaldas Trumpas, Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“, Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP) sėkmingai kursto prieš imigrantus nukreiptus jausmus, Vakarų pasaulio vyriausybės vengia naujų įsipareigojimų ir bijo griežtinti toną.

Priėmus Niujorko deklaraciją per dvejus metus turėtų būti sudaryti du nauji susitarimai: vienas dėl pabėgėlių, kitas – dėl migrantų. JT pareigūnai, nepaisydami tokių nekonkrečių pareiškimų ir terminų, gynė susitikimą, tvirtino, kad jis gali duoti svarių rezultatų.

Deklaracijoje taip pat įsipareigojama kovoti su išnaudojimu, rasizmu ir ksenofobija, gelbėti migrantų gyvybes bei garantuoti, kad sienų kirtimo procedūros atitiktų tarptautinę teisę. Teigiamai vertinama ir tai, jog valstybės narės raštu įsipareigoja sąžiningiau dalytis atsakomybe dėl migrantų, nes vos 10 pasaulio šalių gyvena beveik 60 proc. visų pabėgėlių.

Ne žodžiai, o veiksmai

Nevyriausybinės organizacijos, nors ir sveikina kai kurias deklaracijos dalis, dokumentą vertina labai kritiškai. Su skurdu kovojanti labdaros organizacija „Oxfam“ ypač nusivylusi juo. „Pasaulio lyderiai susitiks Niujorke pakalbėti, pavakarieniauti ir pabūti prašmatniame renginyje, – dar prieš susitikimą kalbėjo „Oxfam“ atstovė Josephine Liebl. – Bus reiškiamas apgailestavimas dėl pasaulinės krizės, tačiau žodžiams reikia veiksmų.“

„Oxfam“ norėtų, kad turtingosios pasaulio valstybės sutiktų priimti daugiau pabėgėlių, pasiūlytų įvairių galimybių legaliai ir saugiai atvykti prieglobsčio siekiantiems asmenims, teiktų paramą neturtingesnėms šalims. „Teoriškai deklaracijoje sutinkama dėl bendros atsakomybės, tačiau joje nėra nieko, kas šią atsakomybę užtikrintų praktiškai“, – tvirtino J. Liebl.

JAV nusprendė surengti atskirą susitikimą pabėgėlių klausimu. Viena to priežasčių – nusivylimas skirtingų JT agentūrų vidiniais biurokratiniais barniais, dėl kurių sumenko organizacijos atsako į humanitarinę krizę efektyvumas.

Norima, kad šalys per susitikimą priimtų konkrečius įsipareigojimus trijose srityse. Visų pirma, siekiama 3 mlrd. JAV dolerių, palyginti su praėjusiais metais, padidinti humanitarinę pagalbą – iki 13 mlrd. dolerių. Antra, jau dabar pabėgėlius priimančios valstybės bus raginamos padvigubinti savo kvotas. Trečia, tikimasi, jog šalys įsipareigos 1 mln. pabėgėlių visame pasaulyje priimti į mokyklas.

Akivaizdu, kad B. Obamos susitikimas turės svaresnių rezultatų. Tačiau „Oxfam“ atstovė J. Liebl pabrėžė, jog tai vienkartinis renginys. Nėra jokio mechanizmo, kuris leistų patikrinti, kaip priimti įsipareigojimai vykdomi.

Netinkamas atsakas

Perkeltų asmenų problemos mastas didžiulis, bet tarptautinis atsakas buvo ir tebėra neadekvatus. 2015 metais JT pabėgėlių agentūra nustatė, kad būtina priimti ir apgyvendinti 960 tūkst. pabėgėlių, o valstybės priėmė tik 81 tūkst. asmenų. Pavyzdžiui, Japonija – 19 žmonių, Brazilija – vos 6, Rusija – nė vieno. Pabėgėlių priėmimo našta neproporcingai teko gana neturtingoms šalims. Beveik 90 proc. pasaulio pabėgėlių yra apsistoję besivystančiose valstybėse.

JT narės taip pat susiduria su finansavimo krize. Joms pavyko surinkti tik 49 proc. sumos, kurios reikia Sirijos pabėgėliams padėti. Ir ši kampanija, palyginti su kitais JT prašymais, dar gana sėkminga. Pietų Sudanui surinkta tik 19 proc. būtinų lėšų, Jemenui – vos 22 procentai.

Parengė GODA JUREVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"