TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pabėgėlių krizė toliau sėja nerimą

2016 02 09 6:00
Sirijos ir Turkijos pasienyje glaudžiasi apie 35 tūkst. sirų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Vakar Vokietijos kanclerė Angela Merkel lankėsi Turkijoje ir su šalies prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei premjeru Ahmetu Davutoglu aptarė priemones į Europą plūstančių migrantų srautui mažinti.

Per Turkiją į Europą atkeliauja daugybė pabėgėlių ir migrantų. Pernai į Vokietiją atvyko net 1,1 mln. prieglobsčio ieškotojų, daugelis jų – iš konfliktų krečiamų Sirijos, Irako ir Afganistano.

A. Merkel pabrėžė, kad Europos Sąjungos (ES) šalys susitarė uoliau saugoti ES išorines sienas. Turkija ir Vokietija ketina prašyti NATO, kad ši kontroliuotų Turkijos pakrantę ir neleistų kontrabandininkams plukdyti žmones per jūrą pavojingomis sąlygomis.

Gresia dar viena banga

Prie Sirijos ir Turkijos sienos laukia apie 35 tūkst. sirų. Šie žmonės buvo priversti bėgti nuo Rusijos palaikomo režimo puolimo šiauriniame Alepo regione. Atakoms nesiliaujant gali pasitraukti dar apie 70 tūkst. Alepo gyventojų.

ES pareigūnai ragina Turkiją įsileisti pabėgėlius. Tačiau pustrečio milijono jų priglaudusi Ankara tikina, kad jau nebeturi vietos naujiems atvykėliams. Pasak Turkijos pareigūnų, tie žmonės gauna maisto ir pastogę Sirijoje, todėl nėra jokio poreikio jų įsileisti. Pasienio punktas vakar iki pietų vis dar buvo uždarytas. Prie jo Sirijos pusėje ėmė dygti naujos pabėgėlių stovyklos.

„Žinoma, kaip visada, mes pasirūpinsime savo broliais sirais ir priimsime juos, kai reikės“, – tvirtino premjeras A. Davutoglu. Bet, pasak jo, jeigu Turkija priglaudžia visus tuos pabėgėlius, tai dar nereiškia, kad ji turėtų viena ant pečių nešti tokią didelę naštą.

3 milijardų negana

ES diplomatijos vadovės Federicos Mogherini teigimu, ES suteikė finansavimą Turkijai, kad ši galėtų apsaugoti ir apgyvendinti prieglobsčio ieškančius žmones. Pernai lapkritį Turkija pažadėjo ES sumažinti į Europą plūstančių migrantų srautą: griežčiau kovoti su neteisėtu žmonių gabenimu ir glaudžiau bendradarbiauti dėl ekonominių migrantų, kuriems atsisakoma suteikti pabėgėlio statusą, grąžinimo. Už tai ES pažadėjo skirti 3 mlrd. eurų pabėgėlių gyvenimo sąlygoms pagerinti, taip pat suteikti Ankarai politinių nuolaidų – sušvelninti vizų režimą ir paspartinti Turkijos stojimo į ES procesą.

Tačiau šis susitarimas nepadėjo reikšmingai sumažinti atvykstančiųjų srauto. Graikijos krantus iki šiol kasdien pasiekia 2–3 tūkst. žmonių, atplaukiančių iš Turkijos. Ankara sausio pabaigoje pareiškė, kad reikia dar 2 mlrd. eurų.

Valstybių diplomatai mėgina spręsti užsitęsusį Sirijos konfliktą. Taikos derybos buvo sustabdytos praėjusį trečiadienį, kai vėl suintensyvėjo kautynės, ir įšaldytos iki vasario 25 dienos. Jungtinių Tautų pasiuntinys Staffanas de Mistura sakė, kad šią savaitę Vokietijos mieste Miunchene susitiks su valstybių, sudarančių tarptautinę grupę ir siekiančių sustabdyti jau beveik penkerius metus vykstantį pilietinį karą, atstovais.

Tikslingas planas?

Vakar Sirijos vyriausybė ir opozicijos aktyvistai pranešė, kad šalies armija užėmė dar vieną gyvenvietę į šiaurę nuo Alepo miesto ir priartėjo prie Turkijos sienos. Libano šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“, palaikančio Damasko režimą, televizija „Al-Manar“ transliavo tiesioginį reportažą iš to kaimo.

Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad kritus Alepui pasekmes pajustų ne tik regionas, bet ir Europa. Vilčių dėl taikos derybų susitarimo dalyvaujant Sirijos opozicijai nebeliktų. Toks esą buvo prieš keturis mėnesius priimto Maskvos sprendimo imtis karinių veiksmų pagrindinis tikslas. Vargu ar tai atsitiktinumas, kad prieš Basharą al-Assadą nukreiptos 2011 metų revoliucijos simboliu tapusio Alepo bombardavimas prasidėjo iškart, kai Ženevoje buvo pamėginta surengti taikos derybas.

Pabėgėlių krizė sukėlė įtampą pagrindinėse ES institucijose, sustiprino Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš ES pavojų, labai susilpnino ES sankcijų prieš Rusiją architektės A. Merkel pozicijas. Praėjusią savaitę Vokietijos visuomeninio transliuotojo ARD paviešinta apklausa parodė, kad kanclerės reitingas yra žemiausias per puspenktų metų laikotarpį – ją remia tik 46 proc. vokiečių. Pastarąjį kartą toks prastas politikės reitingas buvo 2011 metų rugpjūtį. Pernai, prieš prasidedant pabėgėlių krizei, ją palaikė 75 proc. rinkėjų.

Parengė Gintarė GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"