TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Padidintas mokestis įstūmė Japoniją į recesiją

2014 11 18 6:00
Recesija beveik neišvengiamai reiškia, kad Japonijos vyriausybė atidės planuotą tolesnį vartojimo mokesčio didinimą. AFP/Scanpix nuotrauka

Niekas nesitikėjo, kad pakeltas vartojimo mokestis turės tokį pražūtingą poveikį - japonai liovėsi išlaidavę, ir ekonomiką apėmė nuosmukis. Viskas įvyko priešingai, nei sakė ekonomistai, prognozuojantys Japonijai ekonomikos augimą.

Trečia didžiausia pasaulyje Japonijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį traukėsi 1,6 proc. - priešingai, nei prognozavo ekspertai. Mat šie sakė, kad po rimto smukimo antrąjį ketvirtį ūkis plėsis maždaug 2 procentais. Paprastai ekonomikos nuosmukis konstatuojamas, kai du ketvirčius iš eilės ekonomika neauga.

Tai blogos naujienos ne tik Japonijai, bet ir Kinijai, kurios augimas lėtėja, bei 18 euro zonos šalių, kurios tą patį ketvirtį augo vos 0,2 procento. Augimas gali sulėtėti visoje Azijoje, jei Japonijos kompanijos mažins investicijas užsienyje, o gamintojai ir vartotojai pirks mažiau importo, tokio kaip mašinų dalys, žaliavos ir maistas.

Antrąjį ketvirtį Japonijos ekonomika traukėsi 7,3 proc., ir tai didžiausias kritimas nuo 2011 metų kovą vykusio žemės drebėjimo ir cunamio.

Pakirto vartotojus

Japonija išsikapstė iš ilgos recesijos jau netrukus, kai 2012 metų gruodį į valdžią atėjo premjeras Shinzo Abe. Jis žadėjo japonams po dviejų stagnacijos dešimtmečių atkurti šalies ekonominę galią ir paskelbė ambicingą augimo strategiją, kuriai greitai prilipo "Abenomikos" pavadinimas. Ekonomikai paskatinti buvo mesti milijardai. Tam tikrų žingsnių ėmėsi Japonijos bankas, dėl to krito jenos vertė, ir Japonijos eksportas tapo pigesnis.

2013 metų viduryje jau atrodė, kad Japonijos ekonomika grįžta į solidų augimą. Tačiau šių metų pradžioje Sh. Abe vyriausybė ėmėsi kito apskaičiuoto lošimo. Ekonomikai augant ji pirmą kartą per beveik 20 metų galėjo pakelti mokesčius. Tad buvo pakeltas vartojimo mokestis nuo 5 iki 8 procentų. Vyriausybė tai turėjo padaryti siekdama užlopyti milžinišką skylę Japonijos viešuosiuose finansuose. Valstybės skola dukart viršija bendrąjį vidaus produktą ir yra didžiausia tarp išsivysčiusių valstybių.

Tačiau šis sumanymas neišdegė. Japonijos vartotojai liovėsi leidę pinigus, ir ekonomika vėl patiria nuosmukį. Ekonomistai nesitikėjo, kad pridėtinės vertės mokestis atsilieps taip smarkiai. Vartojimo išlaidos sudaro apie du trečdalius Japonijos ekonomikos.

Premjeras Shinzo Abe (centre) kritikuojamas, kad nesugebėjo iš esmės reformuoti darbo santykių, pakeisti mokesčių ir sveikatos apsaugos sistemos, kad sumažintų valstybės išlaidas ir padidintų Japonijos konkurencingumą. / Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors jenos susilpnėjimas pelnė didžiulių pinigų Japonijos eksportuotojams, šie, užuot padidinę algas darbuotojams, susikišo tuos pinigus sau į kišenes. Didžiulis akcijų biržos atsigavimas taip pat buvo naudingas tik turtingiesiems. 80 proc. japonų neturi jokių akcijų. Jų pajamos stovi vietoje arba mažėja, tad vartojimo mokesčio pakėlimas privertė juos jaustis dar didesniais vargšais. Atgauti pagreitį Japonijai trukdo ir tai, kad gyventojų vis mažėja, ir jie senėja, dėl to traukiasi vidaus rinka ir daug didesnė mokesčių našta gula ant jaunesnės kartos dirbančių žmonių. Namų ūkių pajamos aukščiausią tašką pasiekė daugiau kaip prieš dešimtmetį, tad vis daugiau darbuotojų patiria sunkumų sudurdami galą su galu, dirbdami pagal susitarimą ne visą darbo dieną. Užmokesčio kilimas, kurį jaučia iš esmės tik maža dalis darbuotojų, dirbančių didelėse kompanijose, atsilieka nuo infliacijos.

Be to, daugelis gamintojų, išskyrus automobilių, prarado pirmaujančias pozicijas diegiant inovacijas ir perkėlė gamybą į pigesnes šalis. Investicijos statybų sektoriuje nukrito 24 proc., palyginti su tuo pačiu ketvirčiu ankstesniais metais, o kapitalo investicijos - 0,9 procento.

Skelbs rinkimus

Manoma, kad šie Japonijos ekonomikos rezultatai privers ministrą pirmininką Sh. Abe atidėti kitą spalį numatytą dar vieną pridėtinės vertės mokesčio didinimą iki 10 procentų. Atidėdamas tolesnį mokesčio kėlimą Sh. Abe rizikuoja pakirsti pasitikėjimą Japonija, kad ji gali sutvarkyti savo pašlijusius finansus. Didėja tikimybė, kad šią savaitę Sh. Abe paleis parlamentą ir paskelbs pirmalaikius rinkimus gruodžio viduryje. Jis norės atsiklausti rinkėjų ir gauti naują mandatą. Neabejojama, kad rinkėjai pasisakys prieš tolesnį pridėtinės vertės mokesčio kėlimą. Nors Sh. Abe populiarumas sumažėjo nuo tada, kai jis tapo premjeru, tikriausiai jis vis tiek laimėtų rinkimus, nes opozicija susiskaldžiusi ir pakrikusi.

Šią savaitę Sh. Abe turi paskelbti papildomas ekonomikos skatinimo priemones - paketas sieks 3 trln. arba 4 trln. jenų (26 mlrd. - 35 mlrd. dolerių). Į jį įeis parama šeimoms, gaunančioms mažas pajamas, bei pagalba smulkioms ir vidutinėms įmonėms, priklausomoms nuo importo, tad nukentėjusiesiems Japonijos jenai nusilpus.

AP, BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"