TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pagalba ateis. Arba ne

2010 02 19 0:00
A.Merkel ir N.Sarkozy valstybėse netyla diskusijos dėl pagalbos Graikijai.
AFP/Scanpix nuotrauka

"Vieningoje" Europos Sąjungoje (ES) virš Graikijos susikaupė prancūzų ir vokiečių pykčio debesys. Ranką savo kolegei didžiausios euro zonos valstybės išties, tik kažin ar ji nebus tuščia.

Prieš savaitę į Briuselį susirinkę Europos lyderiai sutarė padėti Graikijai kovoti su jos milžiniška skola, tačiau konkrečių planų, kaip tą darys, neatskleidė. Toks tuščias, sukta diplomatine kalba išsakytas pažadas menkai paveikė finansų rinkas: euro kursas krito kaip ir anksčiau, sumažėjo ir graikų vyriausybės obligacijų kaina. Surengę antrąjį susitikimą šią savaitę ES narių finansų ministrai vėl bandė pademonstruoti "vienybę, susitelkimą ir veikimą kartu". Tačiau susitikime dominavo pokalbiai apie tai, kad Graikijai reiktų dar labiau mažinti valstybės išlaidas ir dar daugiau kelti mokesčius. "Pavojai materializuojasi, todėl reikia papildomų priemonių", - pareiškė Olli Rehnas, Europos Komisijoje atsakingas už ekonomiką ir pinigų reikalus.

Smarkiausi ginčai, ar reiktų padėti ir kaip tą daryti, kyla didžiausiose euro zonos valstybėse - Prancūzijoje ir Vokietijoje. Anksčiau skelbta, kad abi šios šalys rengia graikų gelbėjimo planą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel savo pyktį išliejo ant neatsakingų investicinių bankų, kurie esą sukėlė finansų krizę, įstūmusią Graikiją ir daugelį kitų valstybių į ekonominę duobę. Šį mėnesį pasirodžiusios ataskaitos atskleidė, kad sumaniai elgęsi Volstrito investiciniai bankai Graikijai ir kitoms ES šalims sudarydavo galimybes biudžeto ataskaitas pateikti be didesnių švaistymo požymių. Tuo pat metu Prancūzijos politinėje arenoje netyla kalbos apie prezidento Nicolas Sarkozy propaguojamą euro zonos "ekonominę vyriausybę", kuri daug atidžiau koordinuotų valstybių ekonominę politiką nei dabar galiojantis Ekonominės ir pinigų sąjungos stabilumo paktas.

Graikams padėti ypač nenori Prancūzijos ir Vokietijos gyventojai. Net 53 proc. vokiečių pritartų tam, kad Graikija būtų pašalinta iš euro zonos. 71 proc. jų nenori, kad vyriausybė skęstančiam Graikijos ekonomikos "Titanikui" pagelbėtų finansiškai. Prancūzijoje tvyro panašios nuotaikos. "Pirmiausia buvome priversti stebėti, kaip mūsų mokesčiai gelbėja neatsakingus bankininkus ir amoralias finansines rinkas, kad šios nesugriūtų dėl savo pačių godumo, o dabar turime stebėti, kaip tie patys politikai duoda pinigus graikų valdžiai, kad ši sumokėtų skolas, kurias pati sukūrė ir apie jas melavo", - kalbėjo prancūzas Jeanas-Charles Robert, dirbantis informacinių technologijų kompanijoje Paryžiuje.

Graikai irgi niršta. "Mes bandome pakeisti "Titaniko" kursą. Bet kas kitas už tai susilauktų plojimų. Tačiau mums jie sako: jūs darote per mažai, jūs vis tiek to nepadarysite", - karčią ES lyderių paduotą piliulę nurijo graikų finansų ministras George'as Papaconstantinou. Jo gimtinėje nuotaikos pamažu blogėja; uždaromos parduotuvės, restoranai nesulaukia lankytojų. Tiesa, naujausia apklausa rodo, kad du trečdaliai graikų palaiko vyriausybės gelbėjimosi planą. Dar kiti tiki, jog priemonės galėtų būti griežtesnės.

Niūrus ir graikų jaunimas. Praėjusių metų pabaigoje nedarbas šalyje siekė 10,6 proc., tačiau tarp 15-24 metų jaunuolių nedirba kas ketvirtas. Dauguma jų - taip pat ir turintys aukštąjį išsilavinimą - neuždirba tiek, kad galėtų save išlaikyti. Praradę viltį jauni graikai mąsto apie darbo paieškas svetur.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"