TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pagalba naciams už žydų brangenybes

2011 09 06 0:00
Argentinos prezidentas J.Peronas su žmona Eva moja minioms iš balkono Buenos Airėse - juodu buvo nepaprastai populiarūs.
Užsienio spaudos nuotraukos

Argentina iki šiol dievina Evą Peron, nors ši pirmoji ponia, pavergusi mases, neatsispyrė krauju suteptiems turtams.

Nauja knyga suteikia dar vieną progą Argentinai neverkti dėl E.Peron, geriau žinomos kaip Evita. Antroji prezidento Juano Perono žmona, laikoma tautos didvyre net praėjus 60 metų nuo jos mirties, padėjo po Antrojo pasaulinio karo iš Europos pabėgusiems naciams. Už saugų prieglobstį Argentinoje Eva paėmė brangenybes, atimtas iš turtingų žydų šeimų per holokaustą.

Paslėpė Šveicarijoje

Knygos "Politiškai nekorektiškas vadovas po Lotynų Ameriką" autoriai Leandro Narlochas ir Duda Teixeira rašo: "Įtariama, kad ji (E.Peron) turėjo nacių lobį, gautą iš koncentracijos stovyklose nužudytų turtingų žydų šeimų. Pats J.Peronas net prasitarė apie "vokiečių ir japonų kilmės" gėrybes, kurias pasisavino Argentinos vyriausybė."

Knygoje sakoma, kad Šveicarija pradėjo tyrimą, ar Argentina po karo padėjo saugoti į Šveicarijos bankus nacių prisiplėštą turtą. 1947 metais pirmoji ponia E.Peron lankėsi Europoje ir trumpam buvo užsukusi į Šveicariją. Per šią kelionę Evita reklamavo savo vyro režimą ir įvaizdį Europoje. Istorikai mano, kad Ženevoje ji galėjo atidaryti mažiausiai vieną slaptą sąskaitą ir padėti banke brangenybes, gautas iš nacių už Argentinos pasus bei vizas.

Nacių namai

Naujoji knyga pasakoja, kad E.Peron ir jos vyras prezidentas tylėjo apie tai, kiek nacistų pasislėpė Argentinoje pasibaigus karui. Tarp tų, kuriems pavyko pabėgti į Pietų Ameriką, buvo ir Adolfas Eichmannas - pagrindinis koncentracijos stovyklų organizatorius. Jis atvyko į Argentiną 1952-aisiais. Šis vyras, pasivadinęs Ricardo Klementu, gyveno su šeima ir dirbo "Mercedes Benz" gamykloje iki 1960 metų, kai jį susekė, pagrobė ir išvežė į Izraelį "Mossad" agentai. Per karą A.Eichmannas buvo SS vado Heinricho Himmlerio, atsakingo už ešelonus, išvežusius į naikinimo stovyklas okupuotoje Lenkijoje milijonus žmonių, dešinioji ranka. 1962 metais A.Eichmannas buvo pakartas Izraelyje.

Josefas Mengele, nacių vadintas Mirties angelu, eksperimentavo su holokausto aukomis. Jis taip pat rado prieglobstį Argentinoje. Gyveno ten iki pat mirties 1979 metais, sulaukė 67-erių. Koncentracijos stovyklose J.Mengele darydavo siaubingus genetinius eksperimentus, skrosdavo gyvus kūdikius, švirkšdavo kaliniams į akis dažus.

Kai kurie naciai pabėgo į Čilę. Walteris Rauffas, aukšto rango SS karininkas, išradęs dujų kameras, kuriose Osvencime buvo nužudyta pusė milijono žmonių, atvyko į Pietų Ameriką 1950 metais. Jis neilgai kalėjo ir mirė Santjage 1984-aisiais.

Paulas Schaefferis pradėjo savo karjerą hitlerjugende ir iškilo į pačias viršūnes. 1960 metais jam pavyko nusigauti į Čilę. Šis žmogus buvo žinomas pedofilas, bet Čilės valdžia jo nejudino iki 1996-ųjų. P.Schaefferis mirė tik praėjusį balandį.

Susitepę kairieji

E.Peron buvo pirmoji Argentinos ponia nuo 1946 iki 1952 metų. Ji pasižymėjo ekstravagancija, aistra "Christian Dior" ir "Cartier" papuošalams, nepaprastu temperamentu. Ši moteris pavergė masių širdis Argentinoje, nes garsėjo labdara. Jos nuotraukos dažnai buvo kabinamos greta Mergelės Marijos. Argentinos Kongresas suteikė Evitai oficialų Tautos dvasinės lyderės titulą dar prieš jos mirtį nuo vėžio 1952-aisiais. Evitai buvo vos 33 metai. Dabar E.Peron kapas - piligrimų lankymo vieta.

Cristina Fernandez de Kirchner - pirma moteris, tapusi Argentinos prezidente, yra sakiusi, kad jos karta be galo skolinga E.Peron už suteiktą "aistros ir kovingumo pavyzdį".

1978 metais Londone, Princo Edwardo teatre, įvyko miuziklo "Evita", kurį sukūrė Andrew Lloydas Webberis, premjera, o 1996-aisiais ekranus pasiekė Holivudo variantas. Filme Evitą vaidina popmuzikos dainininkė Madonna.

Visa tai - dalis E.Peron palikimo, kurį gerokai nuvainikuoja "Politiškai nekorektiškas vadovas po Lotynų Ameriką". Tačiau knyga sumenkina ne tik E.Peron, bet ir kitus susitepusius žemyno kairiuosius lyderius. Tarp jų yra ir Simonas Bolivaras. Jis, kaip rašoma, labiausiai bijojo, kad valdžią paims "juodaodžiai, indėnai ir maišytosios rasės". Salvadoras Allende, nusižudęs 1973 metais per generolo Augusto Pinocheto įvykdytą perversmą, kaltinamas dusinęs žiniasklaidą, pradėjęs mokyklose socialistinės doktrinos projektą ir norėjęs įteisinti sterilizaciją, įkvėptas nacių įstatymo, skirto genetinėms ligoms išnaikinti.

Knyga sutikta prieštaringai, o kritikai sako, kad ji stokoja istorinio konteksto. "Tai ne istorijos vadovas, - atkerta vienas autorių L.Narlochas. - Mes tik atskleidžiame nemalonias istorijos herojų vietas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"