TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pagaliau išdrįsome ne tik linksėti

2008 05 19 0:00
Karžygiais apsirengę lietuviai žygiavo per 90-ųjų Nepriklausomybės metinių iškilmes.
AFP/Scanpix nuotrauka

Gali būti, jog atėjo laikas tiesiai šviesiai pasakyti, kad strateginiai Lietuvos ir kai kurių senųjų ES narių interesai iš esmės nesutampa, todėl yra tik du keliai: arba ginti savus, arba vykdyti svetimus.

Nors praėjo jau beveik dvi savaitės nuo Lietuvos blokuoto mandato Europos Sąjungos deryboms su Rusija, aistros dėl šio sprendimo nerimsta. Keista, tačiau tokį Lietuvos žingsnį labiausiai palaiko parlamento opozicija, o į šuns dienas deda daug apžvalgininkų, politologų ir įvairių komentatorių. Kita vertus, galima kirsti lažybų, kad jei užsienio reikalų ministras būtų klusniai balsavęs už derybų mandato suteikimą, tie patys komentatoriai būtų puolę taršyti bestuburę Lietuvos politiką.

Daugybė šalies vidaus ir užsienio politikos ekspertų (o jų nenumaldomai daugėja ir tuoj gali pasivyti krepšinio ekspertų skaičių) piktinosi iš esmės trimis dalykais. Pirma, blogai, kad Lietuva blokavo. Antra, blokavo ne taip, kaip reikia - neužsitikrinusi paramos arba per kietai pareiškė savo siūlymus. Tretiesiems neįtiko, kad Lietuvos reikalavimai (blokavimo priežastis) buvo negeri, nerimti ar nerealūs. Kadangi niekas mūsų nerėmė, reikėjo sėdėti tyliai ramiai ir didžiuotis jau vien tuo, kad kartu su visa ES dalyvaujame sprendžiant svarbius klausimus.

Prie viso šito mūsų nepatenkintųjų choro prisidėjo dar ir kitų ES narių politikų ir žurnalistų komentarai, esą Lietuva išsišoko ne laiku ir ne vietoj - tai labai priminė ankstesnio Prancūzijos prezidento Jacques'o Chiraco žodžius apie praleistą progą patylėti. Taigi spaudimas išties nemenkas - dusina ir savi, ir svetimi. Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Guenteris Verheugenas pareiškė tikįs, kad Lietuva susivoks, kaip negerai būti tokia nesantaikos kurstytoja, ir toliau neblokuos derybų su Rusija pradžios. Taigi - esame kietakakčių nesupratingų mūsų šalies užsienio politikos vykdytojų įkaitai. Ir kai tik nustosime kalbėti apie tai, kas aktualu mūsų valstybei, tapsime tikrais europiečiais.

Ar turime žinoti savo vietą?

Vis dėlto ketverių metų narystės ES patirtis sako, kad - nė velnio. Net ir aukščiausiu lygiu nuolat išsakant savo nacionalinius interesus, lietuviams visada draugiškai paplekšnojama per petį ir pasiūloma nekelti bangų ir netrikdyti visos ES interesų įgyvendinimo. Tik kad tie vadinamieji bendri interesai paprastai sutampa su didžiųjų ES valstybių norais. Ar Lietuvai tokia sąjunga išties gali padėti, ar mums skirta tik pritariančiojo vokalo funkcija - draugiškai šypsantis pagal komandą pritarti viskam, kas sugalvojama Paryžiuje, Berlyne ar Briuselyje?

Lietuva pagaliau išdrįso pasakyti, kad toks vaidmuo mūsų netenkina. Bet kuriam mąstančiam europiečiui akivaizdu, kad Rusijos vykdomoje politikoje nėra nė ženklo draugiškumo, konstruktyvaus bendradarbiavimo ar demokratijos apraiškų. Gal pagaliau atėjo laikas be isterijos, bet tiesiai šviesiai pasakyti, kad strateginiai Lietuvos ir kai kurių senųjų ES narių interesai iš esmės nesutampa ir turime tik du kelius - arba ginti savus, arba vykdyti svetimus.

Dėl ko draskomasi?

Lietuvos iškeltus siūlymus galima sudėlioti į dvi grupes. Pirmoji - mums aktualūs klausimai, kurių Rusija nesprendžia. Tai yra naftotiekio "Družba" uždarymas po "Mažeikių naftos" paradavimo Lenkijos, o ne Rusijos įmonei, ir banditų, žudžiusių Lietuvos žmones, patraukimas atsakomybėn.

Kiti du klausimai aktualūs visai ES. Galimybė pirkti dujas iš Turkmėnijos ar Kazachstano yra labai svarbi beveik kiekvienam ES gyventojui, tačiau politinės impotencijos kamuojamiems Europos politikams labai nejauku šį klausimą užduoti Rusijos vadovams. Mat šie aiškiai pasakys - mūsų interesams tai nenaudinga, ir tuo visos derybos baigsis, tad kam tingiam ES biurokratui apskritai kelti šį klausimą?

Tačiau daugiausia aistrų sukėlė Lietuvos reikalavimas dėl Gruzijos ir Ukrainos. Tą irgi galima suprasti - pagrindinis ES užsienio politikos instrumentas yra "išreikštas susirūpinimas", o išsišokėlė Lietuva nesugeba įvertinti tokio galingo ginklo. Tik kad Rusijai nusišvilpt ant to susirūpinimo - ji toliau kryptingai vykdo Gruzijos teritorijos aneksiją. Žinoma, Prancūzijai ar Italijai tokios bėdos neaktualios, vis dėlto vertėtų susimąstyti, ar tikrai yra ko labai vaipytis ir skelbtis tokios valstybės kaip Rusija advokate Europoje.

Išsišokimas ar graži pradžia?

Galima teigti, kad keldama šiuos klausimus Lietuva siekia ne tik savo individualių interesų. Kai kurie reikalavimai vienodai aktualūs lietuviams, lenkams, graikams, prancūzams.

Ir dar - nuolankus ES lankstymasis Rusijai savo vaisius duoda jau seniai, tik ne visiems užtenka garbės ir (ar) proto tai pripažinti. Jau dešimt metų ES politika Rusijos atžvilgiu vykdoma principu "gal patys susipras?" Tik nesusipranta vis jie...

Lietuva pagaliau išdrįso pasakyti, kad tokios bendros užsienio politikos išdaigos mūsų netenkina. Taip, kalbėtis, diskutuoti ir derėtis būtina - jokie rezultatai be to neįmanomi. Tačiau derybos yra procesas, abiem šalims priimtino rezultato siekimas, o ne dovanėlių teikimas naujiems prezidentams, palydimas svaičiojimų apie demokratėjimą ir liberalumą. Labai gerai, kad ginami šalies nacionaliniai interesai, tačiau svarbu, kad šis atvejis nebūtų vienintelis, o reikštų naują Lietuvos užsienio politikos tradiciją - nesitaikstyti su spaudimu siekti "bendrų" interesų, aukojant nacionalinius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"