TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pagarbos pradžiamokslio dar neišėjome

2010 06 28 0:00
E.-B.Svwensson yra optimistė ir tiki, kad visas problemas galima išspręsti.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Žmogaus teisių srityje Lietuva atrodo prasčiau nei Europos Sąjungos (ES) vidutiniokės. Tai lemia ne tik krašto istorinis bagažas, tradicijos, bet ir atitinkamas visuomenės bei valdžios požiūris į egzistuojančias problemas. Taip mano Europos Parlamento (EP) Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė Eva-Britt Svensson.

Žmogaus teisių puoselėjimui ir lyčių lygybės skatinimui ES skiriama daug dėmesio. Tačiau Lietuvai šioje srityje dar reikia nemažai nuveikti. EP narė E.-B.Svensson tikisi, kad prie padėties gerinimo prisidės ir Vilniuje veiklą pradėjęs Lyčių lygybės institutas.

Apie Lietuvoje ir Europoje egzistuojančias lyčių lygybės problemas, žmogaus teisių įgyvendinimą - LŽ interviu su europarlamentare E.-B.SVENSSON.

Yra kur pasitempti

- ES - vienas moderniausių regionų pasaulyje, lygias lyčių galimybes čia užtikrina įstatymai. Kodėl vis dėlto susiduriame su diskriminacija?

- Mūsų gyvenimui vis dar daug įtakos turi įvairūs lyčių stereotipai, labai ribojantys tam tikrus kiekvieno žmogaus gyvenimo pasirinkimus. Skirtingas požiūris į vyrus ir moteris atsiranda vos gimus kūdikiui. Priklausomai nuo lyties, vaikais rūpinamės ir juos auginame skirtingai. Taip nuo mažų dienų vyrams ir moterims visuomenė įdiegia skirtingas elgesio normas. Tai lėmė šimtametės tradicijos, kurių pakeisti per trumpą laiką neįmanoma.

- Dažniausios diskriminacijos dėl lyties formos - žemesnės moterų pareigos, mažesnis atlyginimas, menkesnės karjeros galimybės, taip pat pasiskirstymas vaidmenimis šeimoje ir visuomenėje. Ar galime įveikti tokią nelygybę?

- Esu optimistė, todėl manau, kad galime susidoroti su esamomis problemomis. Dauguma žmonių sutiks, kad bet kurioje gyvenimo srityje svarbu įtvirtinti vienodas vyrų ir moterų galimybes. Žinoma, įgyvendinti praktikoje tai labai sunku. Kuriamos įvairios strategijos, rašomi dokumentai, priimami įstatymai, bet jie neveikia taip, kaip turėtų. Tačiau progresas vis tiek vyksta. Lygindama savo gyvenimą su mamos ir dukters, matau akivaizdų skirtumą į gerąją pusę.

- Kaip lyčių lygybės požiūriu Lietuva atrodo tarp kitų ES valstybių? Su kokiais rūpesčiais daugiausia susiduriama mūsų krašte?

- Su lyčių lygybės klausimais susijusios problemos daugelyje Bendrijos valstybių yra panašios. Tačiau esama ir tam tikrų skirtumų. Pavyzdžiui, Lietuvoje moterys turi daugiau galimybių nei daugelyje kitų šalių įsidarbinti, eiti aukštas pareigas. Didelę reikšmę turi ir tai, kad daug svarbiausių postų - prezidento, Seimo pirmininko, kelis ministro - Lietuvoje užima moterys. Žmonėms visame pasaulyje svarbu matyti, kad dailiosios lyties atstovės priima reikšmingus sprendimus. Tai įrodo, kad jos gali viską. Dėl to Lietuva gali būti pavyzdžiu visiems.

Tačiau kitose srityse kiek atsiliekate. Tarkim, Ispanija turi geriausius įstatymus, nukreiptus prieš smurtą šeimose. Nesu didelė Lietuvos ekspertė, bet mano akimis, diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir neįgalumo jūsų krašte yra gana didelė problema.

Trūksta veiksmų

- Kasdien susiduriame su gerokai daugiau diskriminacijos rūšių: dėl tautybės, rasės, neįgalumo, seksualinės orientacijos, amžiaus ar religinių įsitikinimų. Kokie dažniausi žmogaus teisių pažeidimai ES?

- Neturime daug statistikos ir tikslių duomenų, kokia diskriminacija yra dažniausia. Tačiau galiu pasakyti, kad visos diskriminacijos rūšys yra vienodai skausmingos ir naikintinos. Turime būtinus tiek ES, tiek valstybių teisės aktus ir direktyvas, bet žmogaus teisės vis tiek pažeidžiamos. Paprasčiausiai trūksta realių veiksmų. Prie padėties gerinimo pirmiausia turėtų prisidėti visuomenė. Negalime gyventi bendruomenėje, kurioje kažkas dėl to, kad yra kitoks, yra skriaudžiamas. Dėl to turėtų skaudėti kiekvienam iš mūsų.

- Pastaruoju metu Lietuvos vardas Europoje skambėjo ne pačiame geriausiame kontekste: galimai veikęs CŽV kalėjimas, aštrios diskusijos dėl homoseksualų eitynių, įstatymas dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio EP iš pradžių buvo įvertintas kaip homofobiškas, valdžia neskuba įteisinti pavardžių rašymo originalo kalba asmens dokumentuose. Kodėl užtikrinti kai kurias žmogaus teises Lietuvoje taip sunku?

- Situacija daugiausia priklauso nuo piliečių požiūrio. Jei visuomenė negerbia žmogaus teisių, pakeisti padėtį yra labai sudėtinga. Svarbiausia, kad žmonės būtų nepakantūs diskriminacijai ir kovotų su ja. Manau, kad kai kurios dabar įsitvirtinusios abejotinos nuostatos pasikeis su naująja karta.

Lygindama padėtį žmogaus teisių srityje Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, galiu pasakyti, kad jūsų kraštas nėra viršūnėje. Netgi ne per vidurį, greičiau žemiau. Manau, kad tokia padėtis susiklostė dėl istorijos ir kultūrinių veiksnių. Kaip ir minėjau, ją pakeisti gali tvirta pilietinė visuomenė bei valdžia. Visuomenė turi reikalauti, kad blogybės būtų šalinamos, o valdantieji asmenys - turėti politinės valios to imtis.

Skurdas moters veidu

- Ekspertai sutaria, kad žmogaus teisių plėtojimui koją kiša ekonominė krizė. Kokios žmonių grupės dėl jos tapo pažeidžiamiausios?

- Dėl ekonominių procesų labiausiai pažeidžiami yra moterys ir vaikai. Skurdas šiandien turi moters veidą. Todėl svarstydami įvairias ateities vystymosi strategijas, turime prisiminti, kad ekonomikos augimo nepasieksime, jei pusė gyventojų šiame procese nedalyvaus. Valstybė turi užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę dirbti ir uždirbti, pasirūpinti vaikų ir senelių reikmėmis.

Sunkmečiu paaštrėja ir smurto šeimoje problema. Daug moterų jaučia nuolatinę baimę, tad negalime tikėtis, kad jos sėkmingai dirbs ir dalyvaus viešajame gyvenime. Dabar daug problemų kyla dėl prostitucijos ir prekybos žmonėmis. Kovai su tuo būtina griežtinti įstatymus.

- Statistika skelbia, kad mažiausiai diskriminacijos esama Skandinavijoje. Kokia Šiaurės valstybių sėkmės formulė įtvirtinant žmogaus teises ir lygias galimybes?

- Ne kartą ir pati galvojau, kodėl skirtumai tarp šiaurės ir pietų kraštų tokie dideli. Manau, taip atsitiko dėl kelių priežasčių. Mano gimtinėje Švedijoje labai anksti ėmėmės spręsti įvairius žmogaus teisių klausimus ir rūpintis lygiomis galimybėmis. Pavyzdžiui, mano šalyje daug moterų dirba visuomeninėse organizacijose, kurios tapo tokios stiprios, kad Vyriausybė ir parlamentas tiesiog negali jų ignoruoti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"