TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pagelbėjant viena kitai

2010 01 27 0:00
Kazachstano ambasadorius G.Koišybajevas (viduryje) ir Lietuvos diplomatai V.Naudužas bei A.Eidintas mano, kad abi valstybės gali daug nuveikti pagelbėdamos viena kitai.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Sausio 1-ąją Kazachstanas, iš Graikijos perėmęs pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) kelia sau ambicingus planus. Kartu jis stengiasi į veiklą kuo labiau įtraukti ir Lietuvą, pirmininkausiančią po metų. Taip bus išsaugotas darbų tęstinumas ir abiem šalims bus lengviau įgyvendinti savo tikslus.

Kazachstanas geografiškai toli nuo Lietuvos, tačiau artimas istoriškai. Abi valstybės priklausė Rusijos, vėliau sovietų imperijai, į Kazachstaną buvo ištremta daug lietuvių, kiti ten išvyko patys, ieškodami geresnio uždarbio. Ir nors Lietuva nuolat primena šiai didžiulei Azijos valstybei demokratijos, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės paisymo svarbą, abiejų šalių santykiai yra labai geri ir draugiški. Kazachstanui pradėjus pirmininkauti ESBO, Lietuva, kaip tai darysianti kitąmet, tapo pirmininkaujančių šalių trejeto nare. Kazachstano užsienio reikalų ministras ir ESBO pirmininkas Kanatas Saudabajevas savo specialiu atstovu transporto klausimais paskyrė Vytautą Naudužą, nors šio posto siekė didesnių šalių atstovai. Atsakingos pareigos suteiktos ir Alfonsui Eidintui. Taip Kazachstanas įvertino Lietuvos įdirbį ir pademonstravo, kad su Lietuva jį sieja labai geri santykiai bei tarpusavio sutarimas.

Kazachstano prioritetai

Surengęs įspūdingą prisistatymo ceremoniją Vienoje, kur įsikūrusi ESBO Nuolatinė Taryba, Kazachstanas ambicingai ėmėsi pirmininkavimo, tapdamas pirmąja šalimi iš posovietinės erdvės, kuriai patikėtas toks atsakingas darbas. Bene ambicingiausias Kazachstano sumanymas - šiais metais surengti 56 ESBO priklausančių valstybių vadovų susitikimą, kokio nebuvo nuo 1999 metų. "Tai nebus lengva. Tačiau mes norime, kad mus prisimintų ne kaip egzotišką elementą, bet kaip valstybę, kuriai pavyko pasiekti konsensusą vienu ar kitų klausimu. Jei mums pavyktų rasti bent kelis sprendimus, mūsų darbas būtų neveltui. Manau atsiras kelios, visiems įdomios problemos. Nors mes ir optimistai, bet kartu ir realistai. Metai - trumpas laiko tarpas, tačiau tikime, kad mums pavyks pastūmėti ESBO veiklą pozityvia linkme. Šiuo metu daug kas mano, kad ši organizacija atsidūrė krizėje, nes šalims nepavyksta priimti net bendros deklaracijos", - kalbėjo Kazachstano ambasadorius Lietuvoje Galymžanas Koišybajevas.

Kazachstanas savo veiklą plėtos trimis kryptimis. Karinėje politinėje - stengsis padėti spręsti užsitęsusius (naujas terminas tarptautinėje politikoje, anksčiau buvo sakoma įšaldytus) konfliktus, pirmiausia, tarp Azerbaidžano ir Armėnijos, Gruzijos, Moldovos. Šioje srityje darbo sėkmė labiausiai priklausys nuo to, kiek Kazachstanui pavyks suderinti JAV, Rusijos ir Europos Sąjungos darbotvarkes. Buvusi ketvirtoji pagal branduolinio potencialo dydį valstybė sieks ir branduolinio nusiginklavimo, nes pati atsisakiusi savo teritorijoje turėti šį ginklą, turi moralinę teisę reikalauti to iš kitų.

Nebus paliktos nuošalyje ir visuotinio saugumo, kovos su terorizmu, religiniu ekstremizmu ir narkotikų platinimu problemos. Bene labiausiai jos siejamos su Kazachstano kaimynystėje esančiu Afganistanu, todėl Kazachstanas bus aktyvus šią savaitę Londone prasidedančios tarptautinės Aganistanui skirtos konferencijos dalyvis. Jau ne vienus metus padedantis šiai nesibaigiančio karo nualintai šaliai Kazachstanas pagal specialią programą į Kazachstano universitetus priims tūkstančius afganų. Žinodami, kad Lietuva padeda atstatyti Goro provinciją, kazachai sieks, kad daugiau jaunų žmonių atvyktų iš šios Afganistano dalies. Šiai programai jau yra skirta 50 mln. dolerių.

Kitoje - ekonomikos - sferoje daugiausia dėmesio bus skiriama tranzito problemoms, nes valstybei, neturinčiai prieigos prie jūros, svarbu pasiekti uostus. Matydamas praktiškai mirusią Aralo jūrą, kurią bando atgaivinti, Kazachstanas vienu iš savo prioritetų laiko ir ekologinį saugumą.

Trečioji kryptis - humanitarinė žmogiškoji. Nors Kazachtanas sulaukia priekaištų dėl žmogaus teisių nepaisymo, jis yra daug pasiekęs tarpkultūrinės santarvės srityje. Kitos valstybės gali pasimokyti iš Kazachstano, kuriame gražiai sugyvena daugiau kaip 100 tautų atstovai; šaliai paskelbus nepriklausomybę, kazachai nesudarė net gyventojų daugumos. Kaip pabrėžė ambasadorius G.Koišybajevas, "pačioje visuomenėje turi būti taika ir sutarimas. Jei nebus sutarimo nacionalinėje srityje, antrame plane atsidurs ir ekonomika". Kad šioje srityje Kazachstano laimėjimai įspūdingi rodo ir tai, kad jame taikiai sugyvena visos religinės konfesijos ir į šią musulmonišką šalį buvo atvykęs Romos popiežius Jonas Paulius II. Astanoje reguliariai vyksta pasaulio tradicinių religijų lyderių suvažiavimai, o birželį bus surengta konferencija tolerancijos klausimais. Kazachstanas pažadėjo daugiau dėmesio skirti ir demokratijos bei pilietinės visuomenės kūrimo problemoms savo šalyje.

Kelias nuo Kinijos iki Lisabonos

Kazachstanas jau ėmėsi įgyvendinti ir kitą ambicingą projektą - pasiekti, kad nuo Kinijos iki Lisabonos būtų nutiesta ilgiausia pasaulyje magistralė - ją ties 50 tūkst. žmonių. Tai būtų tarsi XXI amžiaus šilko kelio, ėjusio iš Azijos į Europą, atgaivinimas. "Praėjus 500 metų niekas nepasikeitė - kroviniai tebekeliauja iš Azijos į Europą. Įdomiausia, kad šiuo keliu dabar jų pervežama ne daugiau nei tuomet. Ne viskas vyksta sklandžiai, nes nuolat atsiranda problemų tarp atskirų valstybių. Lietuvos vežėjai dar nepamiršo milžiniškų eilių prie Latvijos-Rusijos sienos", - sakė V.Naudužas. Vis dėlto nemaža dalis šio XXI amžiaus kelio jau nutiesta. Kazachstanas ragina pasinaudoti Europos Sąjungos, kurioje įsigaliojus Šengeno susitarimui tarp valstybių nebeliko pasienio postų ir netrukdomam krovinių gabenimui buvo uždegta žalia šviesa, patirtimi. Čia Kazachstanui į pagalbą atėjo lietuviai. Pernai Vilniuje buvo surengtas Europos ir Azijos valstybių transporto ministrų susitikimas. Europiečiai taip pat apmoko Azijos muitininkus kaip dirbti, kad automobiliai greičiau kirstų valstybių sienas. V.Naudužas primena, kad bendras valstybių interesas - nustatyti bendras taisykles sienoms kirsti. Gegužės mėnesį Almatoje vyks Transazijos parlamentinis forumas, kuriame dalyvaus transporto ministrai.

Kad Marijampolė neverktų

Nuo to, ar pavyks Kazachstanui įgyvendinti numatytus uždavinius, nemažai priklausys ir Lietuvos, kuri pirmininkaus ESBO po metų, darbo efektyvumas. Tai pabrėžia ir kazachams talkinantis A.Eidintas. "Kazachstano iškelta tranzito problema aktuali ir Lietuvai. Nėra tranzito į Kazachstaną - Marijampolė verkia", - juokavo ambasadorius. Po metų, kai Lietuva pristatys savo pirmininkavimo ESBO prioritetus, ji atsižvelgs į Kazachstano patyrimą ir įsiklausys į jo patarimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"