TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pagieža liejama sprogdinant

2011 07 13 0:00
Gaisrininkai ilgai kovojo su liepsna, kurios liežuviai kilo 10 metrų į dangų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Ankstyvą vakar dienos rytą Sinajaus pusiasalį sudrebino jau ketvirtas dujotiekio sprogimas per penkis mėnesius. Po jo nutrūko dujų tiekimas Izraeliui ir Jordanijai.

Sprogimas įvyko šiaurinėje Sinajaus pusiasalio dalyje, netoli Al Arišo miesto. Pareigūnų teigimu, liepsnų liežuviai siekė 10 metrų aukštį. Anksti rytą į terminalą įsiveržę kaukėti ir ginkluoti vyrai liepė sargybiniams išeiti, o tuomet jį susprogdino. Po įvykio iš karto suskubta ieškoti išpuolį įvykdžiusių nusikaltėlių. Tai jau ketvirtas sprogimas nuo vasario, kai šalį sukrėtė revoliucija, nuvertusi ilgametį Egipto prezidentą Hosnį Mubaraką.

Egiptas tiekia 40 proc. Izraeliui reikalingų dujų, o Jordanija iš Egipto importuoja net 95 proc. visų dujų. Kasdien į Jordaniją atgabenama 6,8 mln. kubinių metrų egiptietiškų dujų. Jos patenkina 80 proc. šalies elektros energijos poreikių.

Prieš porą mėnesių Egipto ministras pirmininkas Essamas Sharafas pareiškė, kad visos dujų tiekimo sutartys su užsienio valstybėmis bus peržiūrėtos. Sutartis su Izraeliu ypač piktina egiptiečius, mat jos sąlygos ir kainos slepiamos. Be to, šis sandoris buvo palaimintas be parlamentinės konsultacijos. Anot premjero, peržiūrint sutartis būtina koreguoti kainas, kad Egiptas gautų kuo didesnį pelną. 2002-aisiais Egiptas ir Jordanija pasirašė 14 metų susitarimą, pagal kurį dujos Jordanijai parduodamos už 50 proc. mažesnę kainą nei rinkoje.

Tuo metu ketvirtąjį dujotiekio išpuolį turbūt įvykdė Sinajaus klajokliai. "Užpuolikai greičiausiai taip išliejo pagiežą vyriausybei. Valdžia su beduinais elgiasi ne kaip su savo piliečiais, bet kaip su Izraelio šnipais", - sakė Moustafa El Husseini, knygos "Egiptas prie nežinios slenksčio" autorius. Beduinai skundžiasi valstybės diskriminacija ir abejingumu. Po revoliucijos Sinajuje saugumo padėtis pasidarė itin prasta. Policijos santykiai su šiame regione gyvenančiais buvusiais klajokliais dažnai būna įtempti, o beduinai skundžiasi, kad yra nuolat persekiojami. Tad paragavę laisvės jie nutarė įvesti savo tvarką. Valdžią perėmusios beduinų gentys tarpusavyje riejasi - ligoninės perpildytos keršto kraujo aukų. Baimindamiesi pakelėse besislepiančių plėšikų prekybininkai keliauja užsitaisę ginklus, o žibintų stulpai nuklijuoti lapeliais su dingusių moterų pavardėmis.

Beduinai ilgus metus gyveno H.Mubarako valdžios priespaudoje: jiems neleista registruoti savo žemės, ribotos laisvės užsidirbti pusiasalio kurortuose, naftos įrenginiuose, didžiausioje cemento gamykloje. Pragmatiškiausi beduinai suvokia, kad vienintelis kelias - nauja sutartis su vyriausybe, kurios vairą laikinai yra perėmusi kariuomenė. Klajokliai norėtų daugiau autonomijos, geresnio atstovavimo valdžioje, darbo vietų kariuomenėje ir atleidimo nuo bausmių, kurios jiems dažnai skiriamos už akių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"