TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Palaimino J.-C. Junckerio komandą

2014 10 23 6:00
Jeanas-Claude'as Junckeris pažadėjo atgaivinti Europos ekonomiką ir sukurti daugiau darbo vietų. Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Parlamentas (EP) vakar pritarė Europos Komisijos (EK) pirmininko Jeano-Claude'o Junckerio komandos sudėčiai. Naujai Komisijai teks spręsti svarbiausius Europos ekonomikos ir užsienio politikos klausimus. 423 parlamentarai balsavo "už", 209 - "prieš", o 67 susilaikė.

Savaitės pradžioje EP komitetai pritarė dviem paskutiniams kandidatams į EK. Komisija yra daugiausia galių turinti Bendrijos institucija. Ji rengia teisės aktų projektus ir formuoja ES politiką. Naujoji komisarų komanda vadovaus Europos Sąjungai (ES) ateinančius penkerius metus.

Iki šiol EK struktūra nekito - kiekvienas komisaras buvo atsakingas už savo atskirą sritį. J.-C. Junckerio komandoje atskirų sričių portfeliai bus patikėti tik dvidešimčiai komisarų. Dar septyni EK nariai taps viceprezidentais, kurie koordinuos kitų komisarų darbą bei užtikrins bendros politikos įgyvendinimą.

Komisijos uždaviniai

Komisarams reikės spręsti Europą užklupusias ekonomikos ir užsienio politikos problemas. Auga susirūpinimas, kad trapi euro zonos ekonomika slenka į jau trečiąją recesijos duobę. Be to, kyla naujų būgštavimų dėl Graikijos. Taip pat baiminamasi, kad Europai grėsmę kelia neramumai Vidurio Rytuose ir kad užsitęsęs Ukrainos konfliktas toliau gadins santykius su Rusija.

J.-C. Junckeris nuolat giriasi, kokia kompetentinga yra jo komanda. Šįkart Komisija tikrai atrodo gana įspūdingai: ją sudaro penki buvę premjerai, keturi premjero pavaduotojai, net devyniolika buvusių ministrų. Keturi pagrindiniai naujosios Komisijos tikslai: užtikrinti euro stabilumą, sukurti Energetikos sąjungą ir bendrą skaitmeninę rinką, užtikrinti ekonomikos augimą ir kuo aukštesnį užimtumo lygį.

Vakar J.-C. Junckeris nurodė, kad svarbiausias EK pirmųjų darbo mėnesių tikslas - iki šių metų pabaigos pateikti 300 mlrd. eurų (1,04 trln. litų) vertės investicijų paketą. Jis turėtų atgaivinti ekonomiką ir sukurti daugiau darbo vietų. Buvęs Liuksemburgo premjeras žadėjo būti griežtas, jei to reikės. Vienas pirmųjų jo Komisijai teksiančių uždavinių - išspręsti Prancūzijos biudžeto deficito problemą.

Naujasis EK vadovas taip pat žadėjo nuodugniai išnagrinėti prieštaringai vertinamą, tačiau vieną pagrindinių rengiamo ES ir JAV susitarimo dėl laisvosios prekybos sąlygų - galimybę korporacijoms paduoti į teismą vyriausybes. J.-C. Junckeris pažymėjo, kad ES turi imtis aktyvesnių veiksmų spręsdama tokias problemas kaip Ebolos viruso protrūkis Vakarų Afrikoje, džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ keliama grėsmė ir migrantų antplūdis iš Šiaurės Afrikos per Viduržemio jūrą. Tačiau EK vadovas savo kalboje neužsiminė apie krizę Ukrainoje, dėl kurios smarkiai pašlijo ES ir Rusijos santykiai.

Perskirstė atsakomybės sritis

Po savaitės pradžioje vykusių svarstymų komitetai patvirtino Violetos Bulc kandidatūrą į EK. Prieštaringai vertinama Slovėnijos atstovė buvo skubiai pasiūlyta, kai įstatymų leidėjai atmetė jos pirmtakės kandidatūrą. Mažai žinomai Slovėnijos vicepremjerei, kuri į politiką atėjo iš telekomunikacijų verslo, buvo pasiūlytas transporto komisarės postas. Į jį anksčiau pretendavusiam Slovakijos atstovui Marošui Šefčovičiui atiteko Komisijos vicepirmininko, atsakingo už Energetikos sąjungos kūrimą, portfelis. Iš pradžių jis buvo numatytas slovėnei Alenkai Bratušek.

Po svarstymo komitete V. Bulc prisipažino, kad tikėjosi sunkesnių klausimų. Politikė taip pat pridūrė mėgstanti skraidyti ir paminėjo oro uostą vienoje Škotijos saloje. Tačiau nė vienas įstatymų leidėjas nepasinaudojo proga paklausti kandidatės, ar ji, kaip skelbia žiniasklaida, iš tiesų ten vyksta į šamanizmo kursus. Tuo metu dauguma jų jau buvo išėję arba užsiėmę kitais reikalais.

Naujoji EK savo penkerių metų kadenciją pradės, kaip ir planuota, lapkričio 1 dieną.

Atidėjimas būtų kenksmingas

Šaltiniai nurodė, kad Prancūzijos ir Vokietijos atstovai privačiai spaudė EP narius laiku patvirtinti naująją Komisiją. Priešingu atveju būtų galėję kilti nesklandumų šiandien ir rytoj Briuselyje vyksiančiame Europos lyderių viršūnių susitikime. Europos vadovų šiandien laukia sunkios derybos dėl kovos su klimato kaita tikslų nustatymo iki 2030 metų, Ebolos viruso protrūkio Afrikoje ir atkirčio džihadistų grupuotei „Islamo valstybė“.

Jeigu europarlamentarai vakar nebūtų patvirtinę EK sudėties, Jose Manuelio Barroso komandai būtų tekę dirbti iki sausio ar vasario. Abi jo vadovaujamos Komisijos 2004 metais ir 2010 metais pradėjo dirbti vėliau, nes EP atmetė kai kurių komisarų kandidatūras.

Vėlavimas patvirtinti naująją EK būtų vėl pakurstęs kalbas apie „demokratijos deficitą“ ES. Nemaža dalis europiečių mano, kad Briuselio biurokratinis aparatas yra per daug atitolęs nuo paprastų žmonių.

Buvusią EK įvertino santūriai

Dešimtmetį EK vadovavęs J. M. Barroso antradienį EP pasakė atsisveikinimo kalbą. Teigiama, kad ji labiau priminė improvizuotą darbo EK pirmininko poste reziumė, o ne oficialią kalbą. Politikas daugiau nei pusvalandį įstatymų leidėjams vardijo didžiausius kadenciją baigiančios aukščiausios ES vykdomosios valdžios institucijos laimėjimus.

J. M. Barroso sakė, kad maloniausia jo darbo užduotis buvo 2012 metais priimti ES skirtą Nobelio taikos premiją. Jis nepaprastai didžiavosi tuo, kad pavyko į Komisijos darbotvarkę įtraukti kovos su klimato kaita klausimą. Buvęs EK pirmininkas pažymėjo, kad nuo 2004-ųjų, kai tapo EK vadovu, ES įveikė konstitucinę krizę, kuri kilo, kai Prancūzija ir Nyderlandai nepatvirtino pagrindinio Bendrijos teisės akto projekto. J. M. Barroso taip pat minėjo, kad pavyko suvaldyti euro zonos ekonomikos iššūkius.

EK vadovas pabrėžė, kad jo komanda buvo nešališka ir dirbo visos ES labui. Nors ekonominė padėtis Bendrijoje buvo sudėtinga, ji toliau dosniai dalijo pagalbą nelaimių ištiktoms šalims. J. M. Barroso atrėmė kritiką, esą jo komanda taupė pernelyg uoliai. Be to, jis kaltino nacionalines vyriausybes dėl per mažo dėmesio investicijų skatinimo politikai.

Savo atsisveikinimo kalbą J. M. Barroso baigė žodžiais „Iki pasimatymo“, ištartais vokiečių, anglų, prancūzų ir portugalų kalbomis. Iš 751 EP deputato pasiklausyti kadenciją baigiančio EK vadovo atėjo mažiau nei 200. O iš tų, kurie vis dėlto pasirodė, dauguma jo darbą vertino santūriai. Konservatyvios Europos liaudies partijos frakcijos vadovas Manfredas Weberis pripažino, kad europarlamentarams būtų labiau patikęs energingesnis EK pirmininkas, tačiau apskritai jo darbą įvertino teigiamai.

Pagal BNS, BBC, eubusiness.com, EUobsever.com informaciją parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"