TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Paliko galioti J. Assange'o suėmimo orderį

2014 11 20 16:47
Julianas Assange'as. Reuters/Scanpix nuotrauka

Švedijos teismas ketvirtadienį atmetė prašymą panaikinti arešto orderį tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjui Julianui Assange'ui, kurį siekiama apklausti Stokholme dėl įtariamų lytinių nusikaltimų.

„Apeliacinis Teismas atmeta Juliano Assange'o reikalavimą panaikinti suėmimo orderį“, – sakoma teismo nutartyje.

Australijos pilietis J.Assange'as, jau dvejus metus besislapstantis Ekvadoro ambasadoje Londone, kad nebūtų išduotas Švedijai, būtų galėjęs palikti tą pastatą, jeigu teismas būtų priėmęs jam palankų sprendimą.

Rugpjūtį J.Assange'as sakė „greitai“ išvyksiantis iš ambasados, o žiniasklaida skelbė, kad jis skundžiasi širdies veiklos sutrikimais ir kitokiais negalavimais.

Europos arešto orderis buvo paskelbtas paprašius Švedijos prokurorams, norintiems apklausti J.Assange'ą, kuris yra įtariamas išžaginimu ir lytine prievarta pagal skundus, kuriuos pateikė dvi apie 30 metų amžiaus moterys po australo vizito Švedijoje 2010 metais. J.Assange'as tuos kaltinimus neigia.

Praėjusį mėnesį jis sakė esantis „įsitikinęs“, kad laimės apeliacinį procesą.

„Mes nugalėsime, nes įstatymas labai aiškus. Mano vienintelė viltis – kad teismas vadovausis įstatymu ir nebus politiškai spaudžiamas ką nors daryti peržengiant įstatymus“, – J.Assange'as sakė kalbėdamas vaizdo tiltu iš Londono per Barselonoje vykusį filmų festivalį žmogaus teisių tema.

Jo advokatas Švedijoje Peras Samuelssonas atsisakė pateikti kokių nors komentarų prieš ketvirtadienį laukiamą teismo nutartį.

„WikiLeaks“ įkūrėjas baiminasi, kad, jeigu būtų perduotas Švedijai, ši galėtų jį išduoti Jungtinėms Valstijoms, norinčioms jį teisti dėl daugybės įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimo.

Jis ragino švedų prokurorus atvykti jo apklausti Londone arba padaryti tai vaizdo ryšiu, tačiau pareigūnai atsisakė tai padaryti, argumentuodami, kad tokias teisnė praktika neįprasta ir trikdytų tyrimą.

2010 metais „WikiLeaks“ pradėjo viešinti pirmuosius iš maždaug 250 tūkst. konfidencialių Amerikos diplomatinių pranešimų ir 500 tūkst. įslaptintų karinių ataskaitų, susijusių tiek su Amerikos diplomatine veikla, tiek su JAV karais Irake bei Afganistane.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"