TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pamėklės vardas Europa

2011 11 15 9:24

Ar dabartinė Europos Sąjunga vis dar gyvybinga? O gal stipriosios valstybės turėtų atsiriboti nuo autsaiderių? Kanclerė Angela Merkel atkakliai neigia tokią mintį, bet jau aišku, kad iš buvusios ES liko tik šešėlis. Apie tai rašo Vokietijos savaitraštis "Der Spiegel".

Naujausia siaubą kelianti skolų krizės žinia - euro zonos ekonomiką apima stagnacija, kitais metais tikimasi mikroskopinio 0,5 proc. augimo, taigi negalima atmesti ir naujo nuosmukio. Regis, Europa trypčioja vietoje - ir tai tik geriausiu atveju.

Jau keli mėnesiai Europos sostinėse karštligiškai ieškoma skolų krizės sprendimo. Deja, ne tik Briuselio prognozės rodo, kad padėtis nepagerės. Graikijoje sudarinėjama krizinė vyriausybė, tas pats daroma Italijoje po premjero Silvio Berlusconi atsistatydinimo. Rinkose tvyro įtampa, valstybių skolinimosi kaina vėl šovė aukštyn,  kartu didėja susirūpinimas žemyno ateitimi.

Sumaištis Atėnuose ir Romoje kelia klausimą: ar dabartinė ES iš viso gyvybinga? O gal krizę galima įveikti tik restruktūrizavus Europą ir padalijus ją į ekonomiškai sveiką branduolį bei negaluojančią periferiją? Tai opus klausimas. Suardžius valstybių sąjungą, galbūt pavyks išgelbėti eurą, tačiau politinė idėja, kadaise įkvėpusi gyvybę ES, šiaip ar taip beveik išblėso. "Turime būti labai budrūs, kad neprarastume Europos", - įspėjo buvęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris, duodamas interviu dienraščiui "Die Zeit".

Todėl pasirodę pranešimai, kad Berlynas ir Paryžius jau kelis mėnesius kuria naują modelį, kad Berlyne ir Paryžiuje esą planuojama dar kartą apkarpyti euro zoną, sukėlė audrą. Abu partneriai "šiuo klausimu intensyviai tarėsi visuose lygmenyse", - pasakė vienas aukštas ES pareigūnas.

A.Merkel įspėja dėl skilimo

Kanclerė kol kas viską neigia. "Vokietija turi vienintelį tikslą - stabilizuoti dabartinę euro zoną", - garsiai kalba A.Merkel. Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso įspėjo: "Suskaldyta Sąjunga nefunkcionuos." Euro zonos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeras mano: "Europa trauksis ir trauksis, ir šiuo metu ne laikas mus skirstyti pagal nacionalines kategorijas." Jungtinės Karalystės premjeras Davidas Cameronas paskelbė, kad jo šalis rengiasi galimam euro zonos skilimui ir pridūrė: "Bet mes nenorėtume, kad tai nutiktų." Todėl Euro zonos vadovai turėtų nedelsdami imtis konkrečių veiksmų. Kuo ilgiau bus delsiama, tuo didesnė žala bus padaryta.

Aišku viena: diskusijos dėl naujosios Europos prasidėjo jau senokai. Ir A.Merkel neatmeta pokyčių. Ji nori apriboti nacionalinį suverenitetą ir pasirūpinti, kad ateityje Briuselis labiau kontroliuotų nacionalines ekonomikas. Jos partija tarsis, kaip būtų galima padėti prasiskolinusioms valstybėms savanoriškai pasitraukti iš euro zonos. Minimas net referendumas dėl nacionalinių kompetencijų perdavimo Europai.

Akivaizdu, kad ateityje euro zonoje reikės atsakyti į svarbius klausimus. Kas nutiks, jei jai priklausanti valstybė pažeis bendrąsias taisykles? Kaip ji bus baudžiama ir ar neturėtų būti numatyta bausmė - išmetimas iš išskirtinio euro zonos narių klubo?

Prancūzijai ir Vokietijai mąstant apie naująsias Europos taisykles, suprantama, pats laikas apie tai pagalvoti. Kad šalies išmetimas nėra draudžiama tema, paaiškėjo praėjusią savaitę. Buvusiam Graikijos premjerui Georgios Papandreou paskelbus apie referendumą, Prancūzija ir Vokietija aiškiai parodė, kad šio žingsnio pasekmė gali būti graikų atsisveikinimas su bendra valiuta.

Šiuo metu Europos valstybės jau aiškiai tolsta viena nuo kitos. ES sudaro 27 narės, valiutos sąjungą - 17. Kai kas jau kalba apie trečiąją grupę euro zonos rėmuose, kurią galima būtų pavadinti "stiprusis šešetas", jį sudarytų Vokietija, Prancūzija, Olandija, Liuksemburgas, Suomija ir Austrija. Tai ekonomiškai stipriausios euro zonos šalys, visos galinčios mėgautis reitingavimo agentūrų trijų A vertinimu.

Euro grupė stiprina savo struktūrą

Praėjusių mėnesių įvykiai dar kartą atskleidė šią dvigubą ar trigubą struktūrą: euro zonos valstybės ruošiasi sustiprinti  koordinavimą. Per pastarąjį euro zonos viršūnių susitikimą 17 vyriausybių vadovų ir prezidentų nutarė ateityje nuolat susitikinėti aukščiausiu lygmeniu, turėti savą spaudos atstovą. Juo turėtų tapti belgas Hermanas Van Rompuy, kaip ES prezidentas turėsiantis palaikyti ryšius su kitomis ES narėmis. Tačiau šie euro grupės žingsniai sukėlė į valiutos sąjungą neįeinančių valstybių nepasitikėjimą.

Per Berlyne vykusį vokiečių ir britų parlamentarų susitikimą taip pat buvo kalbėta apie euro zonos skilimą - tuo ypač susirūpinę britai,  nė nesirengiantys prisidėti prie valiutos sąjungos. Londonas nerimauja, kad skilus Europai Jungtinė Karalystė nebūtų atskirta. Paryžiuje ir Berlyne manoma kitaip. Ten požiūris į britus kitoks: Londonas galų gale turėtų apsispręsti - jis nori daugiau ar mažiau Europos. Kitaip tariant - arba britai turi prisidėti prie euro zonos, arba keliauti lauk iš ES.

Tokias mintis kol kas stengiamasi slėpti nuo visuomenės, todėl Berlynas ir Briuselis taip griežtai tai neigia. Bet kad tokie neigimai trunka neilgai, jau nesyk paaiškėjo gilėjant euro zonos krizei.

Parengė RIMA KRUPENKAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"