TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Pamiršti neturtingiausi vokiečiai

2012 10 04 8:50
Savaitgalį visoje Vokietijoje tauta reikalavo kelti mokesčius turtuoliams. /Reuters/Scanpix nuotrauka

Vokietijos ūkio stebuklas, padėjęs didžiausiai ir geriausiai Europos ekonomikai praslysti pro krizės akis, aplenkia pažeidžiamiausius visuomenės narius.

Vokietijos ekonominio stebuklo kritikai pastebi, kad krizė vis dėlto smogė valstybei ir tiesiai per mažiausiai uždirbančių darbuotojų bei pensininkų kišenes. Pagal darbo ministerijos paskelbtą skurdo ataskaitą atotrūkis tarp skurdžiausių ir turtingiausių visuomenės narių tik didėja. 1998 metais 10 proc. turtingiausių krašto gyventojų valdė 45 proc. viso Vokietijos turto. Po dešimties metų ši proporcija išaugo iki 53 proc., o maždaug pusei namų ūkių priklausė vos 1 proc. šalies turto.

"Valandinis atlygis, kurio jau nebepakanka išsimaitinti vienam žmogui, net jei jis dirba visą laiką, didina skurdo riziką ir kenkia socialiniams ryšiams", - daroma išvada pranešime.

Savo ruožtu profsąjungos tvirtina, kad darbo rinkos reforma, kuri padėjo išvengti didžiausios skolų krizės Europoje ir po kurios nedarbo lygis krito iki rekordinių žemumų, prisidėjo prie didėjančio atotrūkio tarp skurdžiausių ir turtingiausių visuomenės narių: nebeliko įteisinto minimalaus atlyginimo, o mažai mokamų darbų gerokai padaugėjo. Kritikai tvirtina, kad kanclerio Gerhardo Schroederio inicijuotos permainos įgyvendintos skurdžiausiai gyvenančių vokiečių sąskaita.

Vengrijos atstovas Europos Komisijoje Laszlo Andoras buvo dar griežtesnis. Jo manymu, Vokietijos mažų atlyginimų politika dar labiau pagilino Europos krizę, nes nebeliko ekonominės pusiausvyros. "Visą dešimtmetį Vokietija stengėsi mažinti atlyginimus, kad būtų konkurencinga vienus ar dvejus metus. Bet tai turėjo įtakos kitoms Europos Sąjungos valstybėms", - pareiškė L.Andoras Vokietijos dienraščiui "Allgemeine Zeitung".

Vokietijos visuomenė sensta, taigi ekonominio stebuklo trūkumai dar labai išryškėja. "Net jei jūs mokėjote mokesčius 35, 40 ar 45 metus, net jei turėjote kvalifikuotą darbą ir pastovų atlyginimą, vis tiek galite negauti pensijos, didesnės už dabartinę skurdo ribą", - parlamente pareiškė darbo ministerijos vadovė Ursula Von der Leyen. Ekonomikos ekspertai yra apskaičiavę, kad maždaug 2 tūkst. eurų per mėnesį uždirbantis vokietis turi dirbti 43,5 metus ir tik tada jis gaus minimalią 700 eurų pensiją.

Šią darbo ministerijos ataskaitą kai kurie apžvalgininkai vertina kaip mėginimą pasakyti, kad turtą reikia perskirstyti kitokiu būdu, galbūt didinant mokesčius turtuoliams. Kanclerės Angelos Merkel kitąmet laukia rinkimai, tad vargu ar valdantieji nuspręstų imtis tokių dalykų. Tačiau ekonomistai įspėja, kad per dešimtmetį po reformos išaugo pavojus, jog pensininkai atsidurs skurde. Situacija vis labiau panašėja į padėtį Jungtinėse Valstijose, kur pensininkams dažnai tenka dirbti, kad sudurtų galą su galu. Vokietijoje dirba 761 tūkst. pensininkų, 118 tūkst. iš jų yra vyresni nei 75 metų. Vokietijoje yra daugiausia Europoje žmonių, kuriems per 65-erius. Joje gimstamumo rodikliai yra vieni žemiausių.

Praėjusį savaitgalį į Vokietijos miestų gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų, reikalaujančių lygybės visuomenėje ir didesnių mokesčių turtuoliams.

AFP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"