TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Panama nori teisti M.Noriegą

2007 07 26 0:00
1990 metais M.Noriega atsidūrė JAV kalėjime.

Panama ir Prancūzija prašo išduoti Panamos generolą Manuelį Noriegą, kuris rugsėjo 9 dieną už gerą elgesį anksčiau laiko išeis iš Majamio kalėjimo. Jame nuverstasis diktatorius laikomas nuo 1990 metų.

Manuelis Antonio Noriega Moreno - spalvinga asmenybė. Šis Panamos generolas 1983-1989 metais faktiškai buvo Panamos diktatorius, nors jam taip ir nepavyko tapti Panamos prezidentu. Iš pradžių buvęs JAV sąjungininkas ir nuo šeštojo dešimtmečio iki 1986 metų dirbęs Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV), M.Noriega taip sugadino santykius su Jungtinėmis Valstijomis, kad buvo nuverstas JAV kariuomenei įžengus į Panamą. Išvežtas į Majamį Floridoje buvo nuteistas už kokaino kontrabandą, reketą ir pinigų plovimą.

M.Noriega baigė karinę mokyklą Limoje (Peru) ir nuo 1967 metų tarnavo Panamos nacionalinėje gvardijoje, kur po metų gavo leitenanto laipsnį. Jis svajojo apie valdžią, todėl po dvejų metų prisišliejo prie Omaro Torrijoso, kuris įvykdė perversmą, ir vadino jį savo dvasiniu vadovu. O.Torrijosas pakėlė M.Noriegą pulkininku leitenantu ir paskyrė vadovauti karinei žvalgybai. Šis iš karto ėmėsi veiksmų prieš partizaninį karą Vakarų Panamoje kariavusius valstiečius. Nuo tada politiniai oponentai kaltina M.Noriegą dėl paslaptingo žmonių dingimo, nors paskui jis derėjosi, kad sutriuškintiems partizanams būtų paskelbta amnestija ir jie galėtų iš Hondūro ir Kosta Rikos grįžti į tėvynę. Tuo metu, aštunto dešimtmečio pradžioje, M.Noriegą užverbavo CŽV.

Tačiau M.Noriega neilgai buvo ištikimas O.Torrijosui. 1981 metais sudužo lėktuvas, kuriuo skrido prezidentas, ir Panamoje daug kas manė, kad būtent karinės žvalgybos šefas "pasirūpino", kad ta katastrofa įvyktų.

O.Torrijosą pakeitė Rubenas Dario Paredesas, kuris M.Noriegos padedamas tapo prezidentu. Tačiau netrukus M.Noriega nutarė, kad šaliai vadovauti gali jis pats ir paskyrė save generolu. Tada jis buvo JAV sąjungininkas ir veikė kaip tarpininkas JAV vedant slaptas derybas su Kubos vadovu Fideliu Castro. M.Noriega padėjo ir proamerikietiškoms jėgoms Salvadore bei Nikaragvoje. Už tai jam amerikiečiai sumokėjo. Pats generolas tai neigė, sakydamas, kad jo pozicija visada buvo neutrali.

1984 metų spalį, po 16 metų pertraukos, M.Noriega leido surengti Panamoje prezidento rinkimus. Kai ėmė aiškėti, kad juos laimės buvęs prezidentas Arnulfo Arias, M.Noriega suklastojo balsavimo rezultatus ir pergalė nedidele persvara atiteko jo remiamam Nicolasui Ardito Barlettai.

Maždaug tuo metu emigracijoje gyvenantis M.Noriegos kritikas Hugo Spadafora apkaltino generolą turint ryšių su narkotikų kontrabandininkais ir pranešė, kad grįžta į Panamą suburti opoziciją. H.Spadafora buvo sustabdytas, kai bandė kirsti sieną. Netrukus buvo rastas jo kūnas be galvos ir su siaubingo kankinimo žymėmis. Po kurio laiko JAV pašto maiše aptikta ir galva. Pats M.Noriega, tuo metu buvęs Paryžiuje, paragino ištirti nusikaltimą, tačiau grįžęs nepasirūpino, kad tai būtų padaryta.

N.A.Barletta tuo metu buvo Niujorke. Grįžęs į Panamą jis liepė surasti žudikus, bet buvo paprašytas atsistatydinti ir užleisti postą viceprezidentui Ericui Arturo Delvalle'iui. Kadangi N.A.Barletta Čikagos universitete buvo mokęsis su George'u Schultzu, kuris tuo metu buvo JAV valstybės sekretorius, JAV ir M.Noriegos santykiai ėmė blogėti.

Panamos opozicija paskelbė M.Noriegai "pilietinį kryžiaus žygį", tačiau opoziciją daugiausia sudarė baltieji, kai dauguma šios neturtingos šalies gyventojų turėjo mišraus ispanų, indėnų ir afrikiečių kraujo. M.Noriega taip pat buvo tamsiaodis ir vargingajai gyventojų daugumai atrodė savesnis.

M.Noriegos rėmėjai šaipėsi iš baltųjų "kryžiaus žygio", kurį rėmė ir JAV, o jis pats turėjo informatorių, kurie pranešdavo apie opozicijos planus. Jo šalininkai surengdavo demonstraciją tą pačią dieną kaip opozicija, o joje dalyvauti buvo privaloma. Pavyzdžiui, buvo pagrasinta atimti licencijas iš taksistų, jei šie nedalyvaus protesto akcijose.

1988-ųjų vasarį JAV apkaltino M.Noriegą narkotikų kontrabanda. E.A.Delvalle'is atleido generolą iš visų pareigų, bet M.Noriega nutarė nuversti E.A.Delvalle'į. Prezidentui teko bėgti iš šalies, kad liktų gyvas, o M.Noriega aiškino tautiečiams, jog JAV jam taip keršija už tai, jog susitikęs su dviem JAV Valstybės departamento pareigūnais, kurie jam pasiūlė 2 mln. dolerių, atsisakė išvykti gyventi į Ispaniją.

Amerikiečiai kaltinimų neatsiėmė. JAV senatorius Johnas Kerry (2004 m. siekęs JAV prezidento posto), tuomet vadovavęs Terorizmo, narkotikų ir tarptautinių operacijų pakomičiui padarė išvadą, kad "Panamos generolo Manuelio Noriegos saga rodo vieną didžiausių JAV užsienio politikos nesėkmių. 1970-1980 metais Noriega talentingai manipuliavo JAV politikais įgaudamas kone absoliučią valdžią Panamoje. Žinoma, kiekviena JAV valstybinė institucija, turėjusi ryšių su Noriega, užsimerkdavo, kad nematytų jo korumpuotumo ir prekybos narkotikais, nors jis reiškėsi kaip vienas pagrindinių Medelino kartelio žaidėjų."

1989 metais Panamoje vėl surengti rinkimai. Opozicija žinojo, kad M.Noriega siekia suklastoti jų rezultatus, bet negalėjo to įrodyti. M.Noriegos remiamas kandidatas patyrė triuškinamą pralaimėjimą, bet generolas paskelbė, kad tai - "užsienio intervencijos rezultatas". Kai rinkimus laimėjęs Guillermo Endara su viceprezidentais Ricardo Ariasu Calderonu ir Guillermo Fordu važiavo lydimi motociklininkų eskorto sostinės gatvėmis, juos užpuolė M.Noriegos smogikai. Prezidentą sargybiniai apsaugojo, tačiau abu vicperezidentai buvo žiauriai sumušti. Kadrus, kaip kruvinais marškiniais G.Fordas ieško kur pasislėpti, rodė visų šalių televizijos. Pagaliau pasaulis atkreipė dėmesį į M.Noriegos režimą. Nors JAV rėmė išrinktąjį prezidentą G.Endarą, M.Noriega paskelbė, kad šaliai vadovaus jo bendražygis Francisco Rodriguezas.

JAV paskelbė Panamai ekonomines sankcijas. Panamos kanalo rajone padažnėjo JAV kariškių ir civilių susistumdymų. M.Noriega sakė, kad JAV nori paskelbti Panamai karą. Pretekstas netrukus atsirado. 1989-ųjų gruodį buvo sustabdyti iš restorano išėję du JAV jūrų pėstininkai. Vienas bandė bėgti ir buvo nukautas. Kitas - JAV jūrų kariuomenės leitenantas buvo smarkiai sumuštas, o jo žmona išprievartauta.

Tuo pasinaudojęs JAV prezidentas George'as Bushas įvedė į Panamą kariuomenę. Tuomet daug kas šaipėsi, kad G.Bushas nori atsiimti 110 tūkst. dolerių, kuriuos išmokėjo M.Noriegai būdamas CŽV vadovas.

Generolas bandė gelbėtis pasislėpdamas Šventojo sosto nunciatūroje. Negalėdami į ją patekti, JAV kariai apsupo pastatą ir pradėjo psichologinį karą be perstojo garsiai leisdami dainą "Panama". Vatikanas pasiskundė JAV prezidentui dėl nuolatinio triukšmo, nes prie nunciatūros dar vyko ir demonstracijos, kurių dalyviai reikalavo, kad tie, kurie pažeidė žmogaus teises, būtų teisiami. 1990 metų sausio 3 dieną M.Noriega pasidavė.

Laukdamas teismo M.Noriega išpažino meilę Jėzui Kristui. Jis buvo pakrikštytas, bet tai jo neišgelbėjo nuo amerikiečių teismo Majamyje. Apkaltintas narkotikų kontrabanda, reketu ir pinigų plovimu generolas buvo nuteistas 40 metų kalėti, tačiau 1999-aisiais bausmė sutrumpinta iki 30 metų.

Tais pačiais metais Panamos vyriausybė pareikalavo išduoti M.Noriegą. To paties siekė ir Prancūzija, apkaltinusi jį pinigų plovimu. Tačiau nuverstasis generolas liko amerikiečių federaliniame kalėjime Majamyje. 2004-ųjų gruodį jis trumpam buvo atsidūręs ligoninėje, nes patyrė nestiprų insultą. Kalėjime M.Noriegą reguliariai lanko jo dukros ir anūkai. Netrukus už gerą elgesį amerikiečiai jį turi paleisti į laisvę.

Tačiau dabartinis Panamos prezidentas Martinas Torrijosas įsitikinęs, kad M.Noriega privalo atlikti bausmę tėvynėje. "Tikimės, kad Noriega grįš į Panamą ir atliks nuosprendžiu paskirtą bausmę", - pareiškė jis, nes M.Noriegai nedalyvaujant bylos nagrinėjime, Panamos teismas jį nuteisė 20 metų kalėti už tai, kad 1985 metais žiauriai nužudė Hugo Spadaforą. Prancūzija jį siekia nubausti už pinigų plovimą per Prancūzijos bankus. Kaip šioms trims valstybėms pavyks susitarti dėl M.Noriegos likimo, parodys ateitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"